Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

„Danske Bank“ atšventė Lukiškių kalėjime – ne visi patenkinti

Vienas didžiausių šalies darbdavių, „Danske Bank“, Lukiškių kalėjime suorganizavo šventę darbuotojams. Feisbuke dalijamasi nuotraukomis ir žinia, kad taip paminėtas 1000-ojo darbuotojo prisijungimas IT centre. Tačiau dalis asmenų mano, kad buvęs kalėjimas – ne vieta linksmybėms. Kaip vertinate jūs?
„Danske Bank“ surengė šventę darbuotojams Lukiškėse
„Danske Bank“ surengė šventę darbuotojams Lukiškėse / „Danske Bank“ nuotr.

„Kiekviena įmonė turi savo charakterį. Mūsų „Danske Bank“ IT paslaugų centras pulsuoja unikalumu ir naujovėmis. Tai, kas jau pažįstama, so last year, todėl ir 1000-ojo darbuotojo prisijungimą prie komandos atšventėme savu stiliumi – kitaip. Restoranų ir kitų nušlifuotų vietų nė nesvarstėme. Susitikome Lukiškių kalėjime“, – įrašu feisbuke pasidalino „Danske Bank“.

Lukiškių kalėjimo erdvių unikalumu prieš penkerius metus įkurtas „Danske Bank“ grupės IT paslaugų centras pasinaudojo pirmasis. Prisijungus tūkstantajam darbuotojui DGITL tapo viena didžiausių IT organizacijų Lietuvoje.

Tokia šventė kalėjime turi ir kiek ironišką prieskonį – po pinigų plovimo skandalo Estijoje Danijos teisėsauga pateikė kaltinimus dešimčiai banko vadovų, buvo sulaikyti ir darbuotojai Estijoje.

Pranešime spaudai teigiama, kad į visuomenei atvertą Lukiškių kalėjimą plūsta lankytojai, o miestui, urbanistikos ekspertams ir visuomenei svarstant, kaip efektyviau išnaudoti Lukiškių komplekso patalpas, čia jau veržiasi tiek verslo lyderiai, tiek kūrybinių industrijų, iniciatyvų atstovai.

„Danske Bank“ Lietuvoje šiuo metu yra vienas iš didžiausių darbdavių. Šiuo metu čia dirba 3628 darbuotojai, o vidutinis atlyginimas prieš mokesčius liepą sudarė 2,55 tūkst. eurų.

Lietuvoje bankas nebeteikia bankinių paslaugų – nuo 2019 m. „Danske Bank“ palaipsniui likviduoja bankinę veiklą Lietuvoje. Tačiau Lietuvoje „Danske Bank“ yra įkūręs didžiausius paslaugų centrus šalyje: „Danske Bank“ grupės IT paslaugų centras ir „Danske Bank“ Globalių paslaugų centras.

Savivaldybė išnaudoja galimybes

Vilniaus miesto savivaldybės miesto plėtros departamento direktorius Mindaugas Pakalnis sako, kad panašiems verslo renginiams Lukiškių kalėjimo erdvės gali būti išties patrauklios, tačiau galimybės juos organizuoti priklausys nuo tolimesnio pastato likimo ir jo paskirties.

„Tai tipinis kalėjimas, statytas pagal tipinį projektą, tokių analogiškų pastatų yra daugiau buvusios Rusų imperijos kolonijoje. Vertinga tai, kad yra išlikusi visa komplekso struktūra, apdailos elementai beveik nepakitę nuo statybų pradžios. Pastatas turi ypatingą erdvinę struktūrą su kiemais, vidiniu holu su į šonus nutemptais fligeliais, kuriuose išdėstytos kameros.

Tai klasikinis kalėjimas, kurį mes matome daugelyje filmų, todėl jis labai įdomus pažintine prasme. Nenuostabu, kad Lukiškių kalėjimo erdvių išskirtinumas, autentiškumas traukia ne tik savo smalsumą norinčius patenkinti gyventojus, bet ir įvairių galimybių čia matančias verslo įmones. Kartu kalėjimo patalpos yra ir labai patogioje vietoje – pačiame miesto centre, tad organizuoti renginius čia yra visos sąlygos“, – pranešime sako M.Pakalnis.

Darbuotojams ieško išskirtinių patirčių

„Danske Bank“ IT paslaugų centro vadovas Giedrius Dzekunskas aiškina, kad darbuotojams tvarkingos konferencijų salės ir prašmatnios erdvės gerokai pabodusios. Renginiams ieškoma tikrų, nenusaldintų, vietų, kurios turėtų savą autentiką.

„Žinau, kad mūsų komandos žmonės labiausiai nemėgsta standartiškumo ir nuobodulio. Todėl ieškodami erdvės šventei dairėmės aplink. Kaimynystėje turime LR Seimą ir Lukiškes, tad pasirinkome Lukiškes kaip nestandartinę, kitokią erdvę, įgalinančią pajausti visai kitokį pasaulį, kuris neseniai buvo čia pat, šalia, ir kur pučiantis į nugarą kondicionierius nėra didžiausia šios dienos problema“, – sako G.Dzekunskas.

„Danske Bank“ nuotr./„Danske Bank“ Lukiškių kalėjime surengė šventę darbuotojams
„Danske Bank“ nuotr./„Danske Bank“ Lukiškių kalėjime surengė šventę darbuotojams

Jo teigimu, su inovacijomis dirbantys specialistai tikisi įkvėpimo iš pačios darbovietės, todėl Lukiškių kalėjimui atvėrus duris visuomenei, neliko abejonių, kad tai ideali vieta suburti kolegas.

Renginio metu darbuotojai ne tik apžiūrėjo buvusio kalėjimo erdves, sužinojo jo istoriją, bet ir dalyvavo improvizuotame lobių paieškos žaidime.

Ne visiems patinka

Ne visi kalėjimo pritaikymu šventėms patenkinti. Į 15min kreipėsi ir skaitytojų, kurie piktinasi tokia iniciatyva.

„Danske Bank“ susiorganizavo savo šventę Lukiškių kalėjime. Džiaugsmas, tranki DJ muzika, linksmybės. Mano manymu, tokioje įstaigoje organizuoti tokius renginius yra visai nepriimtina. Kaip jiems kilo mintis švęsti įstaigoje, kur buvo kankinami ir žudomi žmonės“, – piktinasi 15min skaitytojas Lukas.

„Danske Bank“ nuotr./„Danske Bank“ Lukiškių kalėjime surengė šventę darbuotojams
„Danske Bank“ nuotr./„Danske Bank“ Lukiškių kalėjime surengė šventę darbuotojams

Galimybės kultūros iniciatyvoms

Urbanisto M.Pakalnio teigimu, įmonių susidomėjimas Lukiškių kalėjimo patalpomis kol kas apsiriboja labiau pavieniais renginiais ar iniciatyvomis. Specialistas sunkiai įsivaizduoja, kad kokia nors kompanija investuotų didelę sumą pinigų į pastato – toks, koks jis yra dabar – išlaikymą.

„Juk kalėjimas iš tos vietos dėl to ir išsikėlė – nes ekonominiu požiūriu yra neracionalu šioje vietoje išlaikyti tokias patalpas. Dėl to reikia ieškoti galimybių pritaikyti pastatą tokiai paskirčiai ir veiklai, kuri leistų patalpas išlaikyti be miesto ar valstybės lėšų. Turbūt geriausias sprendimas būtų dalį pastato perleisti meninėms veikloms ar įrengti patalpas inovatyviam verslui“, – sako M.Pakalnis.

Jo manymu, dėmesys, kurio sulaukė Lukiškių kalėjimas, gali padėti atgaivinti ir visą vakarinę Gedimino prospekto dalį, kuri pastaruoju metu stokoja gyvybės.

„Danske Bank“ nuotr./„Danske Bank“ Lukiškių kalėjime surengė šventę darbuotojams
„Danske Bank“ nuotr./„Danske Bank“ Lukiškių kalėjime surengė šventę darbuotojams

Jei Lukiškių kalėjimo kompleksas būtų pritaikytas kultūrinėms reikmėms – pavyzdžiui, jei čia įsikurtų teatras ar kitos meninės veiklos, kurios kurtų naują vietos istoriją, M.Pakalnio manymu, tai galėtų tapti impulsu šios sostinės dalies atgimimui.

Reikia pakeitimų – siūlo griauti sieną

Pasak M.Pakalnio, bet kokios šios vietos transformacijos turėtų vykti atsižvelgiant į pastato paveldinį statusą. Pastatas turi savitą erdvinę ir kiemų struktūrą, originalią apdailą, kurie turėtų būti išsaugoti.

„Vertingi pastato elementai turėtų išlikti, tačiau galvojant apie naujas funkcijas tam tikri pakeitimai, žinoma, yra neišvengiami. Pirmiausia, mano nuomone, tai galioja kompleksą juosiančiai sienai. Norint, kad erdvė būtų pilnai atverta miestui ir visuomenei, jos turėtų nebelikti – nebent turėtume tikslą vietą visiškai nepakeistą išsaugoti kaip muziejų. Geras pavyzdys galėtų būti Šiaurės miestelis – kol ta teritorija buvo aptverta tvora, tol ten mažai kas kūrėsi. Tačiau teritoriją atvėrus, sujungus gatvėmis, pėsčiųjų takais, tai tapo integralia miesto dalimi. Tokio likimo linkėčiau ir Lukiškių kalėjimo teritorijai“, – apibendrina M.Pakalnis.

„Danske Bank“ nuotr./„Danske Bank“ Lukiškių kalėjime surengė šventę darbuotojams
„Danske Bank“ nuotr./„Danske Bank“ Lukiškių kalėjime surengė šventę darbuotojams

Valdžia laukia pasiūlymų

Pasak Vilniaus pataisos namų, kurie šiuo metu valdo Lukiškių kalėjimo kompleksą, direktoriaus pavaduotojos Halinos Žukovskos, tolimesnis pastatų panaudojimas priklausys nuo parengtoje Lukiškių kalėjimo pastatų ir teritorijos panaudojimo koncepcijoje pateiktų pasiūlymų. Koncepcijos parengimas bus atiduotas svarstyti Vyriausybei iki kitų metų vasario 28 d.

„Rengiant koncepciją bus vertinamos Lukiškių kalėjimo pastatų komplekso tolimesnio panaudojimo galimybės bei galimi vienokio ar kitokio panaudojimo apribojimai ar kliūtys. Dauguma pastatų yra įtraukti į Kultūros vertybių registrą. Erdvės gali tapti nauju Vilniaus traukos centru, patrauklia vieta kurtis įvairioms veikloms, renginiams. Verslo atstovai, kūrybininkai yra pateikę pasiūlymų sukurti čia vizualinių, scenos menų, startuolių ir kūrybinių industrijų klasterį, steigti viešbutį, muziejų. Visos šios idėjos turi būti apsvarstytos ir įvertintos“, – pranešime spaudai teigia H.Žukovska.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius