Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Būsto nuomos šešėlis: nuo sausio savininkai bus verčiami mokėti mokesčius

Didžioji dalis būsto Lietuvoje yra nuomojama nelegaliai arba neskaidriai. Nuo sausio pirmosios, kai nustos galioti gyventojų registracijos prie savivaldybių, nuomininkai spaus savo būsto savininkus deklaruoti juos tame bute, kuriame gyvena. Nelegaliai butus nuomojantys žmonės neapsidžiaugs, mat turės mokėti mokesčius.
„Dinner in the sky“ akimirka
Vilniaus senamiestis / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Nuo kitų metų baigs galioti įrašas Gyventojų registre apie registraciją prie tam tikros savivaldybės. O tai reiškia, kad 80 tūkst. Lietuvos „benamių“ privalės kažkur deklaruoti savo gyvenamąsias vietas.

Dalis jų gyvena nuomojamame būste, kurį gali nurodyti kaip savo gyvenamąją vietą. Tačiau kliūčių kils tiems gyventojams, kurie įsikūrę tokiame bute, kurio savininkas nemoka mokesčių. O nelegaliai nuomojami būstai gali sudaryti apie 90 proc. visos rinkos.

TAIP PAT SKAITYKITE: Trijų vaikų mama apie gyvenamosios vietos deklaravimo pokyčius: kaip man rasti tokį butą?

Didžiulis šešėlis

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, verslo liudijimus, leidžiančius nuomoti būstą, šiemet išsiėmė beveik 9 tūkst. žmonių. Net jeigu vienas asmuo ir nuomoja kelis butus, o viename bute gyvena daugiau nei vienas asmuo, vis tiek atrodo mažoka.

Prisiminkime, kad savivaldybėse registruota 80 tūkst. žmonių. Ir kasmet vien naujų studentų aukštosios mokyklos sulaukia daugiau nei 20 tūkst., jau nekalbant apie vyresnių kursų ir nuosavo būsto greičiausiai neturinčius studentus.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Vilnius
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Vilnius

Akivaizdu, kad šešėlinė nuomos rinka yra gana didelė. Lietuvos banko vertinimu, tik kas dešimtas būstą nuomojantis savininkas tą daro skaidriai.

„Iš kai kurių statistinių rodiklių ir apklausų galime daryti prielaidą, kad didžioji dalis nuomojamų būstų yra nuomojama to tinkamai nedeklaruojant ir tik maždaug kas dešimtas būstas nuomojamas skaidriai“, – 15min sakė Jokūbas Markevičius, Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyriausiasis ekonomistas.

VMI analizuoja gyventojų nekilnojamojo turto objektų duomenis, vertina gautus pranešimus dėl nelegalios nuomos, taip pat nagrinėja informaciją internete. Taip yra nustatomi tie asmenys, kurie galbūt nuomoja turtą ir nedeklaruoja gautų pajamų bei mokesčių.

„Jis (būsto nuomotojas) informuojamas apie VMI kilusius klausimus, kviečiamas į pokalbį, prašoma pateikti paaiškinimus dėl veiklos aplinkybių. (…) Pastebime, jog tie mokesčių mokėtojai, kurie sulaukia VMI dėmesio ir pokalbių metu išsiaiškinama, jog būstas buvo nuomojamas, o mokestinės prievolės liko neįvykdytos, sutinka bendradarbiauti ir pateikia ar patikslina gyventojų pajamų deklaracijas.

Praėjusiais metais VMI taikytų stebėsenos veiksmų metu įvykdyti 306 pokalbiai dėl pajamų neapskaičiavimo ir neregistruotos veiklos. Po informavimo pateikti ar patikslinti deklaracijas papildomai deklaruota gyventojų pajamų mokesčio (GPM) suma siekė 30,87 tūkst. eurų“, – 15min aiškino VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė.

Praėjusiais metais VMI gavo 421 pranešimą dėl galimai vykdomos nelegalios nekilnojamojo turto nuomos veiklos, šiais metais VMI jau sulaukė 343 pranešimų.

Nuomininkai spaus savininkus

Visi 80 tūkst. Lietuvos „benamių“ nuo sausio privalės deklaruoti savo gyvenamąjį adresą. Vieni galbūt nurodys, kad gyvena pas tėvus ar draugus, tačiau dalis neturės kitos išeities ir turės prašyti savininkų, kad deklaruotų savo gyvenamąją vietą nuomojamame būste.

Patys nuomotojai turės daugiau paskatų sudaryti ne tik žodinius susitarimus su nuomininkais, tačiau ir oficialias sutartis, apsaugosiančias jų teises į būstą nuomos rinkliavų nemokėjimo atveju, – aiškino J.Markevičius.

J.Markevičiaus nuomone, dėl to kiek sumažės šešėlinė rinka. Tačiau vien privalomos deklaracijos, traukiant nelegalus į dienos šviesą, neužteks.

„Tokia priemonė, tikėtina, turės teigiamą poveikį šešėlio būsto nuomos rinkoje mažėjimui. Patys nuomotojai turės daugiau paskatų sudaryti ne tik žodinius susitarimus su nuomininkais, tačiau ir oficialias sutartis, apsaugosiančias jų teises į būstą nuomos rinkliavų nemokėjimo atveju. Visgi būsto nuomos šešėlio problemą spręsti iš esmės padėtų ne pavienės, o kompleksinės priemonės“, – 15min sakė Lietuvos banko ekonomistas.

Tiesa, statistika rodo, kad legali būsto nuomos rinka taip pat auga.

Gelbsti „Airbnb“

Legaliai būsto nuoma besiverčiančių gyventojų skaičius 2012–2015 m. laikotarpiu išaugo 50 proc.

„Be to, pastaraisiais metais vis daugiau nuomotojų būstą ima nuomoti per internetines platformas, kur skaidrumas didesnis ir nuomos pajamas nuslėpti sudėtingiau. Pavyzdžiui, „Airbnb“ nuomos platforma besinaudojančių nuomotojų skaičius trijuose Lietuvos didmiesčiuose per keletą pastarųjų metų išaugo iki 4,4 tūkst.“, – tikino J.Markevičius.

VMI statistika rodo, kad verslo liudijimą, leidžiantį užsiimti gyvenamųjų patalpų nuoma, šiemet įsigijo 8681 gyventojas, pernai – 7125 gyventojai, o 2015 metais tokių buvo 5786, 2014 metais – 5042, 2013 – 4277.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius