Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Lietuvos ambicija – įsitvirtinti pasaulinėje kosmoso pramonėje

Ryškiausia pastarojo dešimtmečio kosmoso pramonės tendencija – jos komercializacija. Vis didesnę dalį su kosmoso ištekliais susijusios veiklos iš valstybinio sektoriaus perima privatus kapitalas, sparčiausiai tai vyksta Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Lietuva pajėgi įsitvirtinti pasaulinėje kosmoso pramonėje
Lietuva pajėgi įsitvirtinti pasaulinėje kosmoso pramonėje / „NanoAvionika“ nuotr.

Komercializacijos pavyzdžių taip pat randame ir pamažu augančioje lietuviškoje kosmoso pramonėje. 2014 metais vasario 28 dieną sekundės dalies skirtumu iš Tarptautinės kosminės stoties į orbitą paleisti du lietuvių palydovai „LituanicaSAT-1“ ir „LitSat-1“. Pirmąjį kūrė Vilniaus universitetas (VU), Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU), Klaipėdos valstybinė kolegija ir 19 Lietuvos įmonių su UAB „NanoAvionika“ priešakyje. Antrojo autoriai – Lietuvos kosmoso asociacija, Kauno technologijos universitetas, Kosmoso mokslų ir technologijų institutas ir VGTU. Pernai birželį į kosmosą pakilo dar vienas palydovas – „LituanicaSAT-2“, sukurtas „NanoAvionikos“, VU ir VGTU. Pastarajame pirmą kartą pasaulyje naudojamas variklis, varomas skystu vien-komponenčiu cheminiu kuru. Planuojama, kad orbitoje „LituanicaSAT-2“ išsilaikys 15-20 metų.

„Pirmųjų lietuviškų palydovų paleidimas sukūrė tam tikrą precedentą. Tai – gražūs, simboliniai, šventiški įvykiai, atnešę tiesiogiai nepamatuojamos naudos“, – sako pirmojo lietuviško kosmoso startuolio „NanoAvionika“ direktorius Vytenis Buzas.

„NanoAvionika“ nuotr./Lietuva pajėgi įsitvirtinti pasaulinėje kosmoso pramonėje
„NanoAvionika“ nuotr./Lietuva pajėgi įsitvirtinti pasaulinėje kosmoso pramonėje

Kosmoso pramonės finansavimas

Lietuvos kosmoso pramonė žengia pirmuosius žingsnius, kad pastarieji būtų užtikrinti reikalinga pagalba, pastarąją siūlo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Siūloma pagalba įvairiapusiška – nemokamos konsultacijos, konferencijos Lietuvoje ir užsienyje, finansavimo galimybės, stažuotės ir kt.

2014 metai itin svarbūs lietuviškai kosmoso istorijai ne tik dėl paleistų palydovų. Tais pačiais metais MITA sudarė bendradarbiavimo sutartį su JAV Nacionaline aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA).

Be to, 2014 metais spalio 7 dieną Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Europos Kosmoso Agentūra (EKA) pasirašė Europos bendradarbiaujančios valstybės susitarimą. Įgyvendinant jį skelbiami EKA kvietimai šalies įmonėms. Dalyvauti juose planuojantys lietuviško verslo atstovai gali vykti į pažintinius EKA mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) centrus ir taip užmegzti pirminius kontaktus. Vizitai leidžia lietuviams, kuriantiems inovatyvius produktus, artimiau susipažinti su agentūros veikla ir poreikiais; tuo pačiu – atrasti galimybes savo gaminamą ar būsimą produktą pritaikyti vienos didžiausių kosminių agentūrų reikmėms. Mokslo ir verslo bendradarbiavimas įgalina vystyti aukštos kvalifikacijos reikalaujančius, didelę pridėtinę vertę kuriančius produktus ir technologijas, kurios gali būti naudingos tiek EKA, tiek kitoms, nebūtinai su kosmoso tyrinėjimais susijusioms organizacijoms.

Nuo 2014 m. Europos kosmoso agentūros skelbiamuose kvietimuose dalyvavo 13 Lietuvos mokslo ir verslo institucijų.

Taip pat kosmosas – vienas ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ prioritetų. Kosmoso technologijų srityje Lietuvos dalyvių skaičius tinkamose vertinti paraiškose – 19, sėkmės rodiklis – 26 procentai. „Šiuos skaičius vertinu „filosofiškai“. Kad ir koks būtų sėkmės rodiklis, jeigu sieksi tikslo, jei maksimaliai stengsiesi viską padaryti teisingai – viskas bus gerai“, – optimizmo nestokoja V. Buzas.

Anot pašnekovo, dabartinę situaciją palyginus su tuo, kas buvo prieš penkerius metus, matomi stiprūs pasikeitimai. MITA ir kitos institucijos teikia paramą Lietuvos kosmoso pramonės atstovams. „Tiek valstybės, tiek privatus rizikos kapitalas remia didelius projektus. Kosmoso rinka stabiliai auga. Kai kurie sektoriai, ypač mažųjų palydovų, kasmet ūgteli 5 ar 7 procentais. Ypač stipriai turėtų augti palydovinės telekomunikacijos sektorius. Iki 2019 metų ketinama į žemąją orbitą paleisti daugiau nei 600 palydovų globaliam interneto ryšiui teikti. Įmonei „SpaceX“ pavykus sėkmingai įdiegti daugkartinio naudojimo raketas nešėjas, atsiradus specializuotoms raketoms skirtoms paleisti mažuosius palydovus (tokios kaip Rocket Lab Electrcon) – dar labiau pinga ir paprastėja patekimas į kosmosą bei technologijų taikymo plėtra“, – aiškina V.Buzas.

Kosmoso mokslo ir verslo prognozės

„Neteigiu, kad išnyks tokios valstybinės agentūros kaip NASA ar EKA. Bet, matyt, ilgainiui pasikeis jų vaidmuo. Jis bus labiau nukreiptas į fundamentalių kosmoso tyrimų problemų sprendimą. Tuo tarpu verslas, būdamas žymiai lankstesnis ir sugebantis efektyviau naudoti ekonominius resursus, dominuos su kosmosu susijusių paslaugų, technologijų ir produktų kūrime ir vystyme“, – prognozuoja mažųjų palydovų konstrukcijos optimizavimo algoritmus tiriantis palydovų inžinierius, VGTU Antano Gustaičio aviacijos instituto Aeronautikos katedros doktorantas Laurynas Mačiulis.

2020 metais pasaulyje planuojama pasiekti 300 milijardų dolerių kosmoso pramonės apyvartą. Anot L. Mačiulio, dabartinė situacija nuteikia optimistiškai ir verčia tikėti, kad kosmoso pramonė toliau augs, o prie to prisidės ir kosmoso komercializavimo tendencija. Stambios įmonės investuoja į kosmoso technologijas.

Kosminės technologijos jau seniai tapusios mūsų kasdienybės dalimi – jos susijusios su palydovine telekomunikacija, palydovine navigacija, logistika, sienų apsauga ir t. t. Kosmoso ekonomikoje dominuoja JAV ir Europos Sąjunga, savo pozicijas tvirtina ir Kinija. Specialistai įsitikinę, kad tam tikrose kosmoso technologijų nišose Lietuva gali tapti konkurencinga valstybe pasauliniu mastu. „Turime išnaudoti tai, ką mokame geriausiai. Daug vilčių teikia tos mokslo ir technologijų sritys, kuriose Lietuva tradiciškai buvo ir yra stipri: puslaidininkių fizika, optoelektronika, biochemija, tikslioji mechanika, informacinės technologijos ir telekomunikacijos. Kita nauja šiuo metu sparčiai besivystanti šaka – mažųjų palydovų ir jų komponentų projektavimas ir gamyba. Turime daug aukšto lygio mokslininkų, vykdančių tiriamuosius mokslo darbus, kurių rezultatai gali būti pritaikyti kosmoso pramonėje“, – pasakoja L. Mačiulis.

Lietuvos mokslo institucijos ir įmonės vis aktyviau įsitraukia į veiklas, susijusias su kosmosu. „Lietuva – narystės Europos kosmoso agentūroje pusiaukelėje. Tai – svarbus momentas. Mes atrandame sritis, kuriose galėtume būti stiprūs bendradarbiauti su EKA. Netolimoje ateityje būsime pasiruošę tapti tikraisiais nariais. Mokslinių tyrimų srityje tikrai turime pasaulinio lygio specialistų ir įmonių. Kol kas Lietuvoje nėra didelių su kosmoso pramone susijusių bendrovių, todėl turėtume stengtis pritraukti tarptautinių korporacijų investicijas. Juk pramonės kūrimas neša pelną“, – teigia Lietuvos aerokosmoso asociacijos direktorius Vidmantas Tomkus.

Straipsnių ciklas parengtas pagal projektą „Technologijų ir inovacijų populiarinimas“, kuris yra finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Projekto tikslas – populiarinti technologijų pažangą ir inovacijas, informuojant verslą ir verslui imlią visuomenę apie mokslinių tyrimų vykdymo ir inovacijų diegimo naudą. Projektą vykdo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA).

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius