Unikalus lietuvių lazerių projektas: ar galėsime jais matuoti taršą?

Taigi, paprastai tariant, lazeris yra šviesos šaltinis. Nuo paprastos elektros lemputės jis skiriasi tuo, kad jo šviesa koncentruota, vienakryptė, vieno dažnio.

Imasi unikalių projektų

Lietuvoje dideli lazerių gamintojai retai imasi unikalių pavienių, ne itin didelio biudžeto projektų. Tačiau šią nišą užpildo mažesnės įmonės, pavyzdžiui, „Optogama“. Pasak įmonės direktoriaus Tado Lipinsko, lietuviai daug dėmesio skiria naujų lazerinių šaltinių sukūrimui, išskirtinių parametrų ieškojimui. Lietuvos specialistai didelę pajamų dalį skiria mokslinių tyrimų ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) – lietuviškų lazerių sektoriaus įmonių MTEP skiriamos lėšos sudaro beveik dešimtadalį jų pardavimų pajamų.

O jeigu maža įmonė pati finansiškai nepajėgi vykdyti MTEP, ji gali dalyvauti Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) projektuose ir gauti finansavimą. Pavyzdžiui, T. Lipinsko vadovaujama įmonė yra įsitraukusi į tarptautinę Europos inovacijų programą „Eurostars-2“. Pagal šią programą remiamos mažos ir vidutinės įmonės, vykdančios mokslinius tyrimus ir investuojančios į inovacijas ir naujų produktų ar paslaugų kūrimą. „Dalyvaudami „Eurostars-2“ kuriame lazerinį šaltinį, taikomą gamybinių, visuomeninių patalpų ir aplinkos užterštumo matavimams. Užsienyje egzistuoja sudėtingi panašių parametrų lazeriai, bet mūsų produktas unikalus tuo, kad jis kelis kartus mažesnis už kitose rinkose parduodamus analogus, o jo kaina itin konkurencinga. Masinėje prekyboje šis lazerinis šaltinis pasirodys 2018–2019 metais“, – pasakoja T. Lipinskas.

Vien šiuo projektu įmonė neapsiriboja. Anot pašnekovo, svarbu nuolat domėtis galimybėmis. Štai kito bendradarbiavimo su MITA dėka įmonės darbuotojai vyko į konferencijas Norvegijoje ir Suomijoje. Pastarojoje šalyje pavyko užmegzti kontaktus tolimesniam bendradarbiavimui.

Pašnekovas priduria, kad MITA indėlis į lietuviškos lazerių pramonės plėtrą didelis, nes ši organizacija padeda užmegzti santykius su tarptautiniais partneriais ir atrasti naujų rinkų.

„Optogama“ nuotr. /Lietuviški lazeriai pripažįstami visame pasaulyje

Lazerių naudojimo galimybės

1994 m. įsteigta lazerių ir lazerinių sistemų įmonė „Šviesos konversija“ skaičiuoja jau kelias dešimtis gyvavimo metų, tačiau savo veiklą ji pradėjo ne kaip lazerių, o kaip optinių parametrinių stiprintuvų gamintoja. Stiprintuvas yra lazerio priedas, keičiantis lazerio bangos ilgį. Kiekvienas lazeris spinduliuoja fiksuotą bangos ilgį, kuris priklauso nuo naudojamo kristalo. Optinis parametrinis stiprintuvas modifikuoja lazerio bangos ilgį, t. y. keičia jo „spalvą“. Tokia funkcija svarbi mokslinius tyrimus atliekantiems mokslininkams, kuriems skirtingais bangos ilgiais reikia žadinti ar zonduoti įvairias medžiagas. Kitaip tariant, jei turite parametrinį stiprintuvą, pastarasis keisdamas bangos ilgį vieną lazerį tarsi paverčia keliais. Kiek vėliau ši mokslinė gamybinė įmonė ėmė kurti ir kietojo kūno lazerius.

Įmonės Elektronikos skyriaus vadovas Darius Mikalauskas sako, kad dar prieš 10 metų ultratrumpųjų impulsų lazeriai domino tik mokslininkus. „Pramonės atstovai nematė poreikio pirkti ultrasparčiuosius lazerius, nes jie buvo pernelyg sudėtingi, brangūs ir nepatikimi. Paprastai lazerius laboratorijose naudojo aukštos kvalifikacijos mokslininkai. Šiandien viskas labai pasikeitė, nes lazeriai tobulėjo, o jų kaina smarkiai nukrito. Dujiniai, puslaidininkiniai lazeriai jau daugelį metų veikia gamyklose, jie gaminami milžiniškais kiekiais. Ultrasparčiųjų lazerių rinkos dalis palyginti nedidelė, tačiau ji intensyviai plečiasi.

Populiarus lazerių pritaikymas įvairių medžiagų pjaustymui, pavyzdžiui, lazeriais supjaustomi šviesos diodai šiuolaikinių automobilių lempoms, nes mechaninėmis priemonėmis tokio darbo atlikti preciziškai neįmanoma. Taip pat lazeriai užkariauja vis didesnę sveikatos paslaugų įrangos rinką. Populiarėja ir pinga lazerinės regėjimo korekcijos – lazeriai skuta lęšiuko kraštus, pjauna rageną ir t.t. Be to, lazeriais ant įvairių medžiagų galima graviruoti užrašus ar ženklus.

Populiariausia lietuviška prekė?

Anot D. Mikalausko, Lietuva – gera tarptautinio lygio lazerių specialistų mokykla. Nemažai lietuvių išvažiuoja į užsienį dirbti lazerinių technologijų įmonėse, o po kurio laiko grįžta atgal. „Visai nesvarbu, kur dirbti, daugelyje Europos šalių panašus specialistų lygis, panaši kompetencija, panašios užduotys ir panašūs iššūkiai“, – teigia lazerių specialistas.

Taip pat D. Mikalauskas įsitikinęs, kad didžiausios puslaidininkių komponentus ir mobiliuosius įrenginius gaminančios pasaulio korporacijos plačiai taiko Lietuvoje pagamintus lazerius. Iškart kyla klausimas, kodėl mes tuo nesididžiuojame ir garsiai negiriame savo tautiečių? Priežastis paprasta: mūsų lazeriai parduodami ne tiesiogiai automobilių, mobiliųjų įrenginių ar medicinos pramonės gigantams, o jų tarpininkams, kurie neinformuoja, kur realizuos lietuvišką produkciją arba griežtomis sutartimis draudžia įvardinti galutinius produkcijos gavėjus. „Visiškai tikėtina, kad didžiulės, visame pasaulyje gerai žinomos įmonės turi perparduotus mūsų produktus, tačiau mes, lietuviai, to net nežinome“, – teigia pašnekovas.

Kitos įmonės „Ekspla“ lazerinių technologijų konsultantas dr. Gediminas Račiukaitis priduria, jog didelės užsienio įmonės perka lietuviškus lazerius, deda ant jų savo lipdukus ir parduoda. Visi perka lyg ir nelietuvišką prekę, bet žino, kad tie lazerių produktai pagaminti Lietuvoje.

Dar pašnekovas pastebi, jog pasaulyje stipriai auga lazerių, ypač puslaidininkinių lazerinių šaltinių, rinka. Anot jo, kasmetinis pasaulinės rinkos augimas siekia 7 procentus. Tuo tarpu lietuviška pramonė kasmet išauga 15 procentų, 1992 metais Lietuvoje buvo tik 5 lazerių įmonės. 2016 metais tokių įmonių skaičius viršijo 30. Lietuviški lazeriai užima 10 procentų pasaulinės lazerių mokslui rinkos, o parametriniai šviesos generatoriai – 80 procentų pasaulio rinkos. „Lazerių rinkai neegzistuoja nei Lietuvos, nei Europos Sąjungos sienos. 1985 m. lietuviai ėmė pardavinėti lazerius Sovietų Sąjungos rinkai. Šiandien lietuviškus lazerius perka įvairios šalys – pradedant Vokietija ir baigiant Japonija. Mūsų kompanijos ne tokios didelės, bet jos lanksčios“, – pastebi G. Račiukaitis.

Straipsnių ciklas parengtas pagal projektą „Technologijų ir inovacijų populiarinimas“, kuris yra finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Projekto tikslas – populiarinti technologijų pažangą ir inovacijas, informuojant verslą ir verslui imlią visuomenę apie mokslinių tyrimų vykdymo ir inovacijų diegimo naudą. Projektą vykdo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA).