„Brexit“ ir į imigrantus nukreiptas pyktis išryškina didžiulę žemės ūkio sektoriaus problemą – priklausomybę nuo darbuotojų iš užsienio.
Didžiosios Britanijos žemės ūkyje trūksta darbo jėgos – daugiau nei 20 metų Vimbldono minias braškėmis maitinusi anglų šeima darbo skelbimus šiuo metu verčia į rumunų ir bulgarų kalbas.
„Hugh Lowe Farms“ Didžiojoje Britanijoje atsiveža darbuotojų iš Vidurio ir Rytų Europos, kurie kasmet surenka apie 28 tonas braškių kiekvieną vasarą, parduodamų teniso čempionatuose. Ir ne tik.
Uogų industrija yra 800 mln. dolerių vertės, maždaug pusė ten dirbančiųjų yra užsieniečiai, nes britams toks sezoninis darbas nėra patrauklus.
„Mums daugiausia dirba ne Didžiosios Britanijos piliečiai – dažniausiai žmonės iš tų šalių, kur nedarbas yra didesnis, o alga – mažesnė“, – sakė „Berry Gardens“ atstovas Nicholas Marstonas. Uogų industrija yra 800 mln. dolerių vertės, maždaug pusė ten dirbančiųjų yra užsieniečiai, nes britams toks sezoninis darbas nėra patrauklus.
2014 metais daryto tyrimo duomenimis, ūkių darbuotojų, įskaitant ir vadybininkus, vidutinis valandinis atlyginimas siekia tik maždaug du trečdalius kitų sektorių vidutinės algos.
Dėl už „Brexit“ balsavusiųjų reikalavimo sumažinti imigraciją labiausiai pažeidžiami yra vaisius auginantys ūkininkai ir pienininkai, aiškino „Bloomberg Intelligence“ analitikas Duncanas Foxas.
Pieno pramonę jau ir taip pažeidė žemos pieno kainos, o darbo jėgos judėjimas ūkininkus gali nuskriausti dar labiau, aiškino ūkininkas Mike'as Kingas.
„Aš negalėčiau vystyti savo verslo be darbo jėgos iš užsienio. Jeigu elgsimės neapdairiai, ilgainiui išstumsime pienininkystę iš Didžiosios Britanijos“, – sakė jis.
Aš negalėčiau vystyti savo verslo be darbo jėgos iš užsienio. Jeigu elgsimės neapdairiai, ilgainiui išstumsime pienininkystę iš Didžiosios Britanijos, – kalbėjo ūkininkas M.Kingas.
2014 metais bent trečdalis pieno ūkių samdė darbo jėgą ne iš Didžiosios Britanijos. 94 proc. kaip pagrindinę to priežastį įvardijo užsieniečių norą dirbti. Kai kurie skundėsi, kad britų su tinkamais tam darbui įgūdžiais tiesiog sunku rasti.
Valdžia atsargiai žiūri į imigrantus, tuo metu ūkininkai norėtų, kad būtų įvestos laikinos vizos mažai uždirbantiems ir didelių įgūdžių neturintems darbuotojams.
„Jeigu laisvas darbo jėgos judėjimas nutrūks, valdžiai reikės priimti sprendimą, kiek darbo jėgos, kuri anksčiau atplūsdavo iš Europos, bus galima pakeisti. Jeigu bus kokia nors programa žemo užmokesčio ir nekvalifikuotos darbo jėgos pritraukimui, jos reikėtų būtent žemės ūkyje“, – sakė Oksfordo universiteto darbuotoja Madeleine Sumption.
