1993 m. Lietuvoje panaikinta baudžiamoji atsakomybė už tos pačios lyties santykius tarp vyrų. Dekriminalizacija įvyko dėl Lietuvos siekio tapti Europos Tarybos nare, kuri kėlė baudžiamosios atsakomybės panaikinimą kaip vieną iš narystės Taryboje sąlygų.
2000 m. priimta, o 2003 m. įsigaliojo Civilinio kodekso nuostata, kuri numatė teisę pakeisti lytį. Tokia teisė turėjo būti įgyvendinta, Seimui priėmus Lyties keitimo įstatymą, kuris iki šiol nepriimtas.
2000 m. priimta, 2001 m. įsigaliojo Civilinio kodekso nuostata, kuri numatė partnerystės instituto (tarp moters ir vyro) įtvirtinimą. Kad toks institutas pradėtų veikti, Seimas turėjo priimti atskirą įstatymą, bet tai iki šiol nepadaryta.
2000 m. priimtos, o 2003 m. įsigaliojo Baudžiamojo kodekso nuostatos, kurios numatė baudžiamąją atsakomybę už diskriminaciją ir jos kurstymą prieš asmenis, įskaitant ir dėl seksualinės orientacijos.
2003 m., Lietuvai siekiant prisijungti prie Europos Sąjungos, priimtas Lygių galimybių įstatymas. Jis, šalia kitų pagrindų, numatė draudimą diskriminuoti ir dėl seksualinės orientacijos.
2007 m. Lietuva pralaimėjo bylą L. prieš Lietuvą. Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, kad Lietuva pažeidė piliečio L. teisę į privatų gyvenimą, ketverius metus nepriimdama Lyties keitimo įstatymo. Nors teismas įpareigojo tokį įstatymą priimti, Lietuva šio teismo sprendimo neįgyvendino iki šiol.
2010 m. gegužę Vilniuje vyko pirmosios Lietuvoje LGBT+ eitynės. Vilniaus savivaldybei atsisakius derinti leidimą eitynėms, nacionalinė LGBT* teisių organizacija LGL teisę rengti eitynes apgynė teismuose. Po dešimties metų, 2021-aisiais, leidimą LGBT+ eitynėms taip pat atsisakė derinti Kauno miesto savivaldybė, tačiau „Kaunas Pride“ organizatoriai apgynė teisę rengti eitynes teismuose ir jos Laisvės alėjoje įvyko.
Šarūno Mažeikos / BNS nuotr.
2023 m. sausį Lietuva pralaimėjo bylą Macatė prieš Lietuvą Europos Žmogaus Teisių Teisme. Teismas pripažino, kad Lietuva varžė rašytojos Neringos Dangvydės saviraiškos laisvę, iš prekybos pašalindama jos pasakų rinkinį „Gintarinė širdis“. Dviejose rinkinio pasakose pavaizduotos tos pačios lyties poros.
Augusto Didžgalvio / LGL nuotr.
2023 m. balandį buvo paskelbta apie tris strategines bylas, kuriose tos pačios lyties poros siekia įteisinti savo santykius. Dvi iš jų – dėl partnerystės ir užsienyje sudarytos santuokos pripažinimo – laukia sprendimo Europos Žmogaus Teisių Teisme.
2024 m. balandį humanistinės santuokos ceremonijos metu susituokė 52 metus kartu praleidę Vitalius ir Albinas. Daugiau nei 20 000 žmonių tapo simbolinės santuokos liudytojais, liudijimą pasirašydami internete.
Irmanto Gelūno / BNS nuotr.
2024 m. gruodį įsigaliojo Vilniaus apylinkės teismo sprendimas, kuriuo dvi moterys – Jūratė Juškaitė ir Birutė Sabatauskaitė – pripažintos savo dukters mamomis.
Arno Strumilos / BNS nuotr.
2024 m. gruodį Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo dalis, pagal kurią pasakų rinkinys „Gintarinė širdis“ draustas platinti nepilnamečiams iki 14 metų, prieštarauja Konstitucijai.