Bakalauras per minutę: ar „ChatGPT“ kelia grėsmę aukštajam mokslui?
„Paprašykite „ChatGPT" pagalbos – įsivaizduokite. Apibūdinkite. Patobulinkite. Kad ir koks būtų vaizdas, „ChatGPT“ jį sukurs.“ Tokiais skatinamaisiais žodžiais kiekvieną vartotoją pasitinka kompanijos „OpenAI“ sukurta pokalbių roboto programa, kuri jau beveik trečius metus užkariauja internetą.
Nuo to laiko pasaulyje vyko viešos diskusijos, kur yra viso to „lubos“, kur tai gali nuvesti mus ir mūsų ateitį. Be abejonės, aukštosios mokyklos čia taip pat kelia klausimus. Jau dabar studentai per kelias minutes gali sugeneruoti referatus ar net baigiamuosius darbus, o dėstytojai vis labiau ima abejoti, ar tokie rašto darbai vis dar atspindi jaunų žmonių žinias.
Inžinerijos mokslus studijuojanti Martyna (vardas pakeistas) pasakoja, jog „ChatGPT“ naudoja ne tik formulių, skaičiavimų ar kodų pakeitimams, bet ir rašto darbams. Pasak jos, tokius rašyti tenka retai, todėl, taupydama laiką, tai atlikti prašo dirbtinio intelekto.
„Universitete atliekame laboratorinius darbus, kurie yra paremti dėsnių įrodymais, skaičiavimais, braižymais bei schemomis. Čia dirbtinis intelektas daug kuom padėti negali. Tačiau po viso šito reikia parašyti išvadas. Tai tikrai negaištu laiko ir pasinaudoju „ChatGPT“, kuris viską gražiai ir aiškiai suformuluoja“, – dėsto studentė.
Kaip aiškina trečiakursė, jos studijų pagrindą sudaro projektavimas, fizika bei matematika, todėl nei studentai, nei dėstytojai rašto darbams prioriteto neteikia.
„Mes nesame komunikacijos studentai, kuriems reikėtų labai gerai rašyti referatus. Mes orientuojamės į kitus dalykus. O ir dėstytojai turbūt nujaučia, kad naudojam dirbtinį intelektą, tik turbūt taip intensyviai mūsų negaudo“, – pasakoja Martyna.
Socialinių mokslų studentė Kornelija (vardas pakeistas) teigia, jog rašydama kursinį darbą, dirbtiniu intelektu naudojasi idėjų generavimui, gramatinių ir stiliaus klaidų taisymui bei literatūros šaltinių paieškai.
„Konsultavausi dėl šaltinių, klausiau, kokie būtų aktualūs šiai temai. Bet tai reikia daryti labai atsargiai, nes man siūlė ir šaltinių, kurie neegzistuoja. Tai reikia dar kartą labai gerai patikrinti“, – pasakoja ji.
Per trejus studijų metus mergina turėjo ne vieną rašto darbą, todėl mano, jog jeigu tokiems darbams aklai pasitelkiamas dirbtinis intelektas, ilgainiui gali kilti problemų.
Štai kitas to paties fakulteto studentas Jonas (vardas pakeistas) tikina, jog dirbtinis intelektas tapo neatsiejamu studijų dalyku.
„Dėstytojas davė užduotį sukurti žiniasklaidos priemonę ir apie tai parengti rašto darbą. Pasilikau per mažai laiko, todėl viską man sugeneravo dirbtinis intelektas. Gavau 10. Džiaugiuosi, kad negaišau tam laiko“, – konstatuoja jis.
Jo manymu, universitetai dar nėra tinkamai pasiruošę atpažinti DI turinį, todėl nusižengti taisyklėms yra paprasčiau.
„Kiek kartų esu rizikavęs, dar niekada manęs nesugavo. Žinoma, nereikia visko aklai nukopijuoti. Reikia išmokti atpažinti „ChatGPT“ rašymo specifiką ir ją perkeisti savaip“, – sako Jonas.
Vilniaus universiteto žurnalistikos ir medijų tyrimo centro asistentė, daktarė Džina Donauskaitė komentuoja, jog rašto darbai išlieka kaip puikus mokymosi būdas, tačiau, jei studentas dirbtinį intelektą (toliau – DI) naudoja nesąžiningai, tai jau kelia grėsmę tokiam mokymosi būdui.
„Dabar universitetas, mūsų fakultetas, inicijuoja tokius dalykus kaip „sąžiningumo deklaracija“, kuomet studentai bus paprašyti sąžiningai deklaruoti, kaip, kokia apimti, kokiu būdu „ChatGPT“ buvo naudotas“, – kalba D.Donauskaitė.
Pasak jos, studentas savo rašto darbo išnašoje arba bibliografinėse nuorodose turi nurodyti, kaip jis formulavo užduotį dirbiniam intelektui.
„Cituoji, kad tokiu ir tokiu laiku, tokioje ir tokioje versijoje su „ChatGPT“ padarei konkrečią užklausą ir gavai štai tokį sugeneruotą atsakymą“, – aiškina D.Donauskaitė.
Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius teigia, jog mokytojai ir dėstytojai su mokiniais ir studentais turėtų susitarti dėl taisyklių, kada ir kokias būdais galima naudotis DI – pavyzdžiui, mokinys ar studentas turėtų pažymėti dirbtinio intelekto sugeneruotą turinį.
„Kovo mėnesį universitetai patvirtino rezoliuciją dėl generatyvinio DI studijose, kur susitarta inicijuoti pokyčius akademinėse bendruomenėse, spartinančius generatyvinio DI integravimą į studijų ir administravimo procesus, nuolat kelti dėstytojų kvalifikaciją DI tematika, didinti DI raštingumą, skatinti studentus atsakingai ir etiškai naudoti DI studijų procese, teikti prioritetą nesąžiningo DI naudojimo prevencijos priemonėms ir kt.“
Jonas Petkevičius
Studentai neslepia – „ChatGPT“ vis dažniau tampa jų pagalbiniu įrankiu universitete.
D.Donauskaitė aiškina pastebinti, jog dėstytojai vis dažniau grįžta arba prie „rašiklio ir popieriaus“, arba egzaminavimo žodžiu.
„Žodžiu kalbėdamas studentas arba studentė gali geriausiai pademonstruoti, ką įsisavino per studijų laikotarpį“, – komentuoja ji.
Paklausta, ar įmanoma pastebėti, jog studentas savo rašto darbuose naudoja „ChatGPT“, Vilniaus universiteto žurnalistikos ir medijų tyrimo centro asistentė sako, jog yra tam tikros programinės įrangos, galinčios įvertinti, ar tekstui kurti buvo naudojamas DI. Tačiau visgi šimtaprocentinio patikimumo nėra.
„Su tokios programinės įrangos rezultatu nenueisi į teismą ar į ginčų komisiją. Bet patys dėstytojai kartais naudojasi dirbtiniu intelektu ir mato, kaip jis veikia – kuria labai bendrus, abstrakčius atsakymus, vengia konkretumo“, – sako dr. D.Donauskaitė.
Informacinių technologijų specialistas Dainius Nemanis pasakoja, jog tokios programinės įrangos galimybės yra ribotos ir neretai gali klaidinti.
„Jei tekstas yra sugeneruotas dirbtinio intelekto, bet mes jį perrašome (ne kopijuojame), jo aptikimas pasunkėja. Tačiau kitas svarbus dalykas – kalbos paprastumas arba sudėtingumas. Jei rašto darbe naudojami paviršutiniški ir trumpi sakiniai, tokie, kokius rašo „ChatGPT“, tai aptikimo šansas yra labai didelis“
Dainius Nemanis
Džinos Donauskaitės teigimu, universitete dar tik formuojasi praktika kaip elgtis su rašto darbais dėl „ChatGPT“ galimybių.
„Manau, kad per artimiausią laikotarpį mes išsigryninsime ir kaip tas DI naudojamas, ir kaip tai pamatuoti. Galbūt atsiras naujesnių identifikavimo įrankių. Juk niekas nestovi vietoje“, – pasakoja ji.
Pasak viceministro, ministerijos iniciatyva buvo atlikta mokyklų vadovų ir mokytojų apklausa apie DI, kurioje jis buvo vertinamas teigiamai, nes padeda taupyti laiką, greitina darbo procesus ir panašiai, tačiau čia labai svarbu kritiškai vertinti gaunamą informaciją.
„DI įrankiai gali padėti mokytojams automatizuoti dalį ugdymo procesų, pvz., užduočių vertinimą ir grįžtamojo ryšio teikimą. Tokiu būdu mokytojams lieka daugiau laiko kūrybiškumui ir individualiam mokinių ugdymui“, – kalba Jonas Petkevičius.
Stebėdami vis tobulėjančias technologines inovacijas, galima nesunkiai suvokti, jog dirbtinio intelekto era tik pradeda vystytis. Vilniaus universiteto žurnalistikos ir medijų tyrimo centro asistentės, daktarės Džinos Donauskaitės manymu, ateityje rašto darbai labiau taps taikomaisiais, kurių parašyti nebus galima be tyrimo atlikimo, be interviu, be stebėsenos.
„Dabar beveik pusė baigiamojo darbo – tiek bakalauro, tiek magistro – sudaro teorinės analizės dalis, o kita pusė yra tiriamoji. Gal ateityje turėsime daugiau tiriamųjų, taikomųjų darbų su originaliais duomenimis ar informacija, kurios niekas anksčiau nėra surinkęs, išanalizavęs ir pristatęs“, – dalinasi D.Donauskaitė.
Pasak jos, rašyti rašto darbus yra vertinga, kadangi tai lavina gebėjimą rašyti, logiškai dėlioti savarankiškai surinktą naują informaciją iš žmonių, iš įvykių bei stebėsenos: „Jeigu nemokėsi to daryti, tiesiog nebūsi vertinamas aukštai kaip profesionalas.“
Ką apie save mano pats „ChatGPT“?
Dainiaus Nemanio teigimu, „ChatGPT“ neturi ribų – jį apmoko žmonės, todėl nuo jų ir priklauso DI galimybės: „Robotas, šiuo atveju dirbtinis intelektas, nėra žmogus ir niekada nekurs taip, kaip žmogus. Kūrybai jo darbo kol kas nepriskirčiau.“
To paties paklausiau ir „ChatGPT“. Štai pokalbis su juo:
– Kiek dažnai studentai naudojasi tavo galimybėmis rašant rašto darbus?
– Labai dažnai. Daugelis studentų visame pasaulyje naudojasi manimi kaip pagalbine priemone rašant rašto darbus – ne tam, kad viską padaryčiau už juos, bet kad gautų idėjų ar temos pasiūlymų, padėčiau sudaryti darbo planą ar struktūrą, paaiškinčiau sudėtingas sąvokas, padėčiau suformuluoti sakinius aiškiau, taisyklingiau, patikrintų gramatiką ir stilių.
– Kaip manai, kaip dažnai studentai elgiasi neatsakingai ir paprašo tavęs sugeneruoti visą rašto darbą, kurį vėliau nukopijuoja ir pateikia vertinimui?
– Tai iš tiesų nutinka gana dažnai — bent jau pagal tai, ką galima spręsti iš to, kaip žmonės bendrauja su manimi.
Dalis studentų prašo sukurti visą rašto darbą nuo pradžios iki pabaigos, o tada pateikia jį kaip savo, nieko nekeisdami ir nenurodydami, kad pasinaudojo DI pagalba.
– Ar tavo informacija visada teisinga?
– Ne visada. Aš remiuosi didžiule žmonių parašytos informacijos baze, iš kurios išmokau kalbos dėsnius, bet ta informacija gali būti pasenusi, joje gali būti klaidų ar šališkumo, aš nesuprantu pasaulio kaip žmogus, tik atpažįstu dėsningumus. Kartais galiu „sukurti“ detales, kurios skamba įtikinamai, bet nėra teisingos (tai vadinama „halucinacija“).
– Kaip manai, ar ateityje rašto darbai bus, žinant tai, kokios yra tavo galimybės ir kaip lengvai jomis gali pasinaudoti studentai?
– Tradiciniai rašto darbai keisis. Vertės kūrimas persikels nuo galutinio teksto prie mokymosi proceso: diskusijos, projektai, kūrybiniai sprendimai. Atsirinks multimedijos projektai, refleksijos, interaktyvios užduotys. DI taps pagalbininku, o ne autoriumi.
Sparčiai tobulėjant technologijoms, dirbtinis intelektas pamažu sprogdina virtualų tinklą. Vis dažniau internete plinta nuotraukos, vaizdo įrašai ar tekstai, kurie ne vieną socialinių medijų vartotoją priverčia kelti klausimą – ar tai tikra? Todėl šiame teste galite išbandyti save – ar sugebate atskirti, kurį tekstą generavo dirbtinis intelektas, o kurį sukūrė žmogus?