Gegužės vaikų ir paauglių knygų TOP10

Kiek daug artėjant vasarai puikių knyginių naujienų vaikams ir jaunimui! Pirma interaktyvi virtuali knyga paaugliams, jautrus ir įtaigus pasakojimas apie pirmąsias karo dienas Ukrainoje, nuotykių ir vertingų pamokų kupina istorija apie netipišką princesę, siautulinga knyga apie tvarkos ir ramybės poreikį ir prasmę, labai miela knyga apie tėčius visai šeimai ir krūvelė kitų, kurios kvies į įdomius nuotykius ir atradimus.

Eglė Baliutavičiūtė

Ar pažįsti boružėlę? Kaip ji valgo? Kaip atrodo jos jaunikliai? Kur ji žiemoja? O ar žinojai, boružėlės būna ne tik raudonos?

Smagi pažintinė kartoninė knygelė su judančiais elementais nesudėtinga kalba pasakoja mažiesiems apie neretai gamtoje ir kartais net namuose sutinkamą vabalėlį. Tai tarsi knyga-žaislas, kurią vartant ir klausantis tėvų skaitant nejučia vaikai išmoks ir sužinos naujų dalykų.

Eiliuotos abėcėlės turi ilgą tradiciją vaikų skaityboje. Nors iki šiol vaikai skaito tokias klasikų knygas kaip Kazio Jakubėno „Abėcėlė“, smagu, kad pasirodo naujų, gražių ir interaktyvių abėcėlių knygų.

„Žemuogių pievelės abėcėlė“ – viena iš naujausių šio žanro knygų, nukelianti į spalvingą, vasarišką pievą, kur vieną dieną nežinia iš kur atsiranda daugybė pagaliukų. Veikiami orų, jie lūžta, riečiasi, lankstosi – tikra tragedija, nes dabar jie atrodo kreivi, šleivi, kuproti... Bet paršeliui tai visai neatrodo blogai, pasikeitę pagaliukai jam primena abėcėlės raides, tad kiekvienam pagaliukui, norėdamas paguosti, jis sukuria po smagų, lengvai įsimenamą ketureilį. Pagaliukai sužavėti!

Argi nebūtų smagu, jei nereikėtų klausyti tėvų nurodinėjimo ir galėtum daryti tik tai, ką nori? Maža to, ir tėvai darytų tai, ką nori tu! Brunas apie tai ne tik svajoja, jis turi stebuklingą dūdelę, kuri gali išpildyti šį jo troškimą.

Tad vieną vakarą, kai tėvai pernelyg įgrysta, jis paverčia savo tėvus siaubūnais, norinčiais tik vieno – dūkti, siausti, jaukti namus ir niekada neiti miegoti. Brunui labai smagu, po minutėlės jau šiek tiek baugu, po valandėlės jau visai negerai... Berniukas trokšta, kad tėvai vėl būtų tokie kaip visada.

Fantastiškai smagi ir juokinga knyga su ryškiomis ir žaismingomis iliustracijomis. Kartu knyga pamokoma – ne visoms svajonėms verta išsipildyti, nes jos kur kas smagesnės galvoje nei tikrovėje.

Artėjant Tėvo dienai pasirodė be galo miela knyga „Tėtis“, tobulai tinkanti šiai progai. Įspūdingai ir šiltai iliustruota didelio formato knyga jautriai, mielai, kartais ir sentimentaliai daugybės skirtingų tėčių lūpomis kalba apie tėvystę: ką reiškia būti tėčiu, kokius jausmus sukelia tėvystė, ką ji atneša į gyvenimą ir širdį, ko pareikalauja ir ką dovanoja. Tai tarsi odė tėčiams.

Kiekviename atvarte – piešinys ir tėčio žodžiai, tarsi laiškai ar esė. Iliustracijose vaizduojama tėčių įvairovė: skirtingų socialinių sluoksnių, profesijų, etninių kilmių. Vieni tėčiai glaudžia prie savęs vaikus, auklėja juos ir skatina, kiti mūšio lauke gina savo ir kitų vaikų gyvybes ir saugumą, treti dirba neatsitiesdami, kad sukurtų savo vaikams gerovę. Visus juos vienija tai, kad jie tėčiai, kuriems rūpi jų vaikai ir dėl jų daro viską, ką gali.

Tikriausiai iškils natūralus klausimas, ar ši knyga tikrai vaikams? Atsakymas vienas – ji visai šeimai skaityti balsu kartu su įvairaus amžiaus vaikais. Mažesnieji labiau panirs į jaukų iliustracijų pasaulį, spinduliuojantį tėčių meile, vyresni jau bus pajėgūs suprasti svarbiausias tekstų žinutes. Neabejoju, kad ši knyga, nors ir be nuotykių, gali dovanoti be galo daug džiaugsmingų akimirkų.

Beje, praeitais metais pasirodė iš šių kūrėjo dueto knyga, skirta mamoms „Mama“.

Apie melagius ir melagysčių pasekmes sukurta galybė pasakojimų. Vieną itin puikų pavyzdį turime ir lietuvių literatūroje. Tai kone išskirtiniausios ir talentingiausios mūsų vaikų rašytojos Vytautės Žilinskaitės „Melagių pilis“, kurią skaito jau kelios vaikų kartos.

Pamokoma pasaka supažindina su melagėliu Dinu, kuris meluoti pradeda vos nubudęs, o įsidienojus melai tik auga ir didėja. Vieną dieną per savo melagystes ir neatsargumą jis atsiduria Melagių pilyje. Iš pradžių Dinui čia visai patinka, bet netrukus supranta, kad ne taip čia ir gera, o būti nuolat apgaudinėjam netgi labai nemalonu.

Šmaikščiai, su humoru ir ironija parašyta knyga tokia smagi ir įtaigi, kad akivaizdi didaktika, nors sminga giliai, nė kiek neerzina ir nekliūva. Ne veltui ši knyga sulaukė pakartotinių leidimų, o šį kartą apsigobusi nauju rūbu – ukrainiečių iliustruotojos, šiuo metu pabėgusios nuo karo į Vilnių, sukurtais šiuolaikiškais, juoko ir išraiškingų emocijų kupinais piešiniais – ji vėl laukia naujų skaitytojų.

Atostogų kaip gaivaus oro gurkšnio paprastai laukia daugybė vaikų, bet tokių atostogų, kokių sulaukė pagrindinė šios knygos veikėja – nenorėtų nė vienas. Dar vakar ji grojo pianinu ir ruošėsi koncertui, tėvai liūliavo mažąjį broliuką. Viskas atrodė šviesu ir gražu, o šiandien... prasidėjo karas.

Ukrainiečių rašytoja Kateryna Jehoruškina knygą parašė vos prasidėjus karui – 2022 m. kovą. Tai trumputis mergaitės dienoraštis, kuriame ji fiksuoja staiga pasikeitusį gyvenimą – pajuodusį, baugų, nesaugų, bet nestokojantį ir šilumos, vilties, nes šeima kartu ir daro viską, kad būtų saugūs ir, kiek įmanoma, jaustųsi geriau.

Kūrinio kalba itin lakoniška, nors veikėja nefiksuoja siaubų, detaliai neaprašinėja savo jausmų, o paprastai vieną dienoraščio įrašą sudaro vos keli sakiniai – bet tokie kontrastingi, taiklūs, vaizdingi, kad sminga giliai: „Mama sukūlė puodelį. Jau trečią per šias dienas“. Juk kartais mažiau yra daugiau. Nors kūrinio kalba poetiška ir reikalauja atidumo, įsigilinimo, autorė puikiai susidorojo su užduotimi apie karą, vaiko patirtis karo niokojamoje šalyje papasakoti vaikams suprantama kalba.

„Sauja žvaigždžių“ itin šilta istorija apie dvi mergaites, kurių draugystę įžiebia meilė šunims. Lilė gyvena su seneliais nedideliame miestuke Meine, kasmet vasarai čia suplūsta daugybė migrantų į mėlynių laukus. Paprastai vietiniai vaikai nebendrauja su migrantų vaikais, o šie – su vietiniais, bet šįkart susiklosto kitaip. Lilė su Salma dabar turi bendrą tikslą – surinkti pinigų Lilės šuns operacijai. Nors Salma Lilei duoda ir išmoko labai daug, bet draugystė nėra vienpusė – Lilė ne tik išmoksta priimti kitą, bet ir pati randa būdų, kaip padėti naujajai draugei.

Autorės rašymo stilius kiek primena Lietuvoje jau neblogai pažįstamos ir vaikų mėgstamos Kate DiCamillo stilių. Nors tokio grakštumo, kad atrodo lengvu žingsneliu šokama žodžiais Cynthia Lord nepasiekia, tačiau tekstas skaidrus ir autorė, visai kaip DiCamillo, itin lengvai vingiuoja sakiniais užkabindama ir itin rimtas, sudėtingas temas, bet kartu išlaikydama pakilumą, šiltą atmosferą, rodydama, kaip galima geriau ne kurti, bet spręsti problemas. Ypač patiko, kaip smagiai autorė apžaidžia panašios literatūros intrigų, siužetų stereotipus – kai, atrodo, sulauksime audros, ji randa būdą, kaip sujaudinti skaitytojo lūkesčius, versti neatsitraukti, bet neapkartinti istorijos.

Jei pabodo pasakos apie gražuoles geraširdes princeses ir norėtųsi sutikti kitokių, atsiverskite šią knygą. Violeta – princesė, bet nei simpatiška, nei paklusni.

Fantastinė knyga nukelia į kitokį pasaulį nei mūsiškis: čia teka dvi saulės, pilys kasdien keičia savo formas, kai kurie pasakojimai tokie galingi, kad gali pakeisti likimą, žmonės mintimis gali paveikti gyvūnus ir girdėti jų mintis, be to, čia yra trylika dievų ir egzistuoja drakonai... tiksliau vienintelis likęs gyvas. Violeta su geriausiu draugu Demetrijumi yra iššniukštinėjusi gausybę pilies kertelių, atradę keistų, baugių ir nesuvokiamų dalykų, kurie pradeda kilti į šviesą, kai Violetos tėvas nusprendžia pagauti paskutinį drakoną... Violeta klysta, suklumpa ir keliasi, ji mokosi, ką reiškia būti tikra princese – ne ta trapia pasakojimų gražuole, – bet tvirta asmenybe, galinčia prisiimti didžiulę atsakomybę ir pripažinti klaidas.

Nors knygos pradžia lėtoka, skirta atskleisti veikėjus ir supažindinti su pasauliu, pamažu užmegztos intrigos antroje dalyje virsta gausiais, įdomiais ir pamokomais nuotykiais. Ši knyga ne tik apie neprincesišką princesę, bet ir apie istorijų svarbą, kaip jos gali keisti mūsų gyvenimus... tiek į šviesiąją, tiek į tamsiąją pusę.

P. S. Liūdnoka, kad viena iš pagrindinių knygos temų yra, kad ne grožis svarbiausias, iliustracijose vaizduojama tipiška animaciška princesė. Įkyrus trūkumus, bet galima prieš jį ir šiek tiek užsimerkti.

Internetinės patyčios – skaudžios ne mažiau nei vykdomos ne virtualioje erdvėje. Instagramo „Baidyklių“ paskyra, kurioje nuolat atsiduria negražiausiu kampu pagautos Gnestos mokyklos mokinės, stipriai paveikia visas. Pašaipūs žvilgsniai ir kitų kikenimas verčia jas krūpčioti, nuolat dėvėti kaukes, keisti savo kasdienius įpročius ir net elgesį... Vienos pirmųjų, kurių nuotraukos atsidūrė paskyroje, – Tildė, Elena ir Jazmina nusprendžia išsiaiškinti, kas slypi už anoniminės anketos. Jos labai skirtingos ir iki šiol neturėjo nieko bendro, bet patyčios ir tikslas suvienija, priverčia atsiskleisti ir užmegzti netikėtą draugystę.

Knygoje telkiamasi į šias tris veikėjas, patyčių padarinius joms ir detektyvinę liniją, priartinančią knygą prie „mergaičių literatūros“, deja, dėl to nuošalyje nepaliestų lieka daug sudėtingesnių ir aštresnių temų, liečiančių tokius klausimus, kaip: kas dėl patyčių yra atsakingas, kad prie jų prisideda ne tik tas, kuris tyčiojasi, bet ir aplinka – tie kurie tyliai stebi ir deda patiktukus. Gana tyliai apeinami ir moraliai abejotini trijulės veiksmai. Taigi knyga aktuali, lengvai skaitoma, netgi įkvepianti, skatinanti išlikti savimi ir nepasiduoti aplinkos spaudimui, šiek tiek feministiška, vis dėlto stokoja gilesnio, analitiškesnio žvilgsnio į labai rimtą problemą. Tiesa, Švedijoje išleista visa „Baidyklių“ trilogija, tad galbūt šie klausimai paliečiami jose, tik ar kitų dalių sulauksime Lietuvoje?

Virtualios knygos anokia naujiena, tačiau techniškai gerai išspręstų, interaktyvių, patogių skaityti įvairiuose ekranuose – vienetai, o „Kilnieji sukčiai“ – pirmoji tokia lietuviška knyga paaugliams. Ją nemokamai galite skaityti adresu kilnieji.lt.

Tai beletrizuotas pažintinis pasakojimas apie Holokaustą ir jo istoriją Lietuvoje. Nors apie šį juodą istorijos momentą jau prirašyta galybė knygų tiek jaunajai, tiek suaugusiųjų auditorijai, tema dar neišsemta, tai įrodo ir ši knyga.

Tai perskaičius, turbūt kyla klausimas, bet kodėl gi tuomet pasakojimas pavadintas „Kilnieji sukčiai“? Ogi todėl, kad svarbiausi šios istorijos dalyviai yra du diplomatai: Japonijos konsulas Čiunė Sugihara ir Nyderlandų diplomatas Janas Zwartendijkas. Jie neturėjo teisės, bet lemiamą akimirką nesudrebėjo nei ranka, nei sąžinė, tad iki išnaktų dienų dienas gamindavo vizas visiems, kurie tik paprašė. Vizos su leidimais laikinai apsistoti Japonijoje, o vėliau persikelti į Nyderlandams priklausančią Kiurasao salą reiškė gyvybės ir mirties klausimą tūkstančiams Lietuvoje gyvenusių žydų. 

Visą virtualią knygą sudaro 12 gana trumpų japonų kūrėjo iliustruotų skyrių. It mozaika dėliojamas pasakojimas supažindina ir su daugiau veikėjų, kurie vienaip ar kitaip susidūrė su šiais diplomatais: Sugiharos šeimos tarnaite, Lenkijos žydų šeima, atsidūrusia Lietuvoje ir kt. Veikėjų gausa leido atskleisti platesnę tuometinės Lietuvos situaciją, Antrojo pasaulinio karo ir Holokausto epizodus, skirtingų žmonių pasirinkimus susidūrus su mirties ir gyvybės klausimu – nors pagrindiniai herojai, vėliau tapę Tautų teisuoliais, jau paminėti, tačiau parodoma, kad ir daug kitų žmonių prisidėjo gelbėjant žydus ir kiekvienas veiksmas yra svarbus: kas vaiką priglaudė, kas reikiamą akimirką užsimerkė, kas maisto davė.

Žaismingumo ir lengvumo istorijai suteikia tai, kad jos pagrindinis pasakotojas... yra katinas. Jis, smalsusis Sugiharos šeimos katinas, viską matė, viską girdėjo, gal net kokią mintį įspėjo ir visa tai sudėliojo. Nors toks sprendimas, atrodytų, būdingesnis mažesniems skirtai literatūrai, tačiau puikiai suveikia ir vyresniems skirtoje knygoje. Katino pasakojimo stilius neįkyrus, lakoniškas, koncentruotas, dažnai publicistiškas. Žinoma, vienos kitos pastraipos apie save ir savo pažiūras nė už ką neatsisakytų užrašyti joks padorus katinas.

Knygą lydi interaktyvi pamoka bei jos metodika, tad ypač naudinga dėmesį į knygą atkreipti su paaugliais dirbantiems pedagogams.