Nuo vos matomų vėžiagyvių nauplių iki 150 kilogramų žuvies per mėnesį suėdančių eršketų.
Kiekvieną dieną Lietuvos jūrų muziejaus specialistai planuoja, ruošia ir paskirsto maistą šimtams povandeninio pasaulio gyventojų – nuo vos įžiūrimų medūzų iki įspūdingų Kaspijos eršketų.
Akvariumų gyventojų valgiaraštis stebina įvairove. Kiekviena rūšis čia turi savus poreikius, todėl kasdienis maisto ruošimas primena tiksliai suderintą virtuvės ir mokslo laboratorijos darbą. Fotoistorijoje – užkulisiuose vykstantis procesas, kurio lankytojai paprastai nepamato.
Tekstas ir nuotraukos – Vidmanto Balkūno
Lietuvos jūrų muziejaus akvariumų užkulisiuose slypi speciali pašarų ruošimo zona. Būtent čia prasideda kiekviena žuvų maitinimo diena. Čia yra ruošiamas ir auginamas maistas muziejaus akvariumų žuvims.
Alma Lietuvos jūrų muziejuje dirba nuo 1978 metų. Viena jos kasdienių užduočių – paruošti maistą šimtams akvariumų gyventojų.
Atitirpintos strimėlės rūšiuojamos ir skirstomos į atskiras talpas. Kiekvienai žuvų rūšiai tenka skirtingo dydžio ir kiekio porcijos.
Dalis muziejaus gyventojų maitinami smulkia Baltijos ir kitų jūrų žuvimi. Tokie pašarai savo maistine verte artimi natūraliam grobiui.
Alma suskaldo sušaldytus lervų masės gabaliukus. Taip jie greičiau atšils ir bus galima patiekti žuvims.
Tai tik dalis kasdien žuvų gaunamos valgiaraščio – krevetės, midijos, žuvys, žuvų filė ir kiti pašarai. Skirtingos rūšys maitinamos nevienodu maistu.
Dalis pašarų laikomi šaldytuvuose ir išimami tik prieš šėrimą. Taip užtikrinama jų kokybė ir šviežumas.
Kai kurioms žuvims maistas ne tik atitirpinamas, bet ir supjaustomas mažais gabalėliais. Tai leidžia kiekvienam gyvūnui lengviau suėsti savo porciją.
Iš vienos žuvies gali būti paruošiamos kelios skirtingo dydžio porcijos. Smulkesni gabalėliai skiriami mažesnėms rūšims ir jauniems gyvūnams. Pašaras turi būti ne tik tinkamos sudėties, bet ir tiksliai pritaikytas dydžiui, stadijai, temperatūrai, vandens kokybei ir konkrečios žuvies būklei.
Paruoštas maistas sudedamas į atskiras dėžutes. Kiekviena jų skirta konkrečiam akvariumui arba jo gyventojų grupei.
Didžiajame akvariume gyvena vieni įspūdingiausių muziejaus gyventojų – Didieji ir Rusiškieji eršketai. Jų maitinimas reikalauja ypatingo pasirengimo.
Prieš leisdamasis į vandenį naras dar kartą patikrina įrangą. Eršketų maitinimas vyksta tiesiog po vandeniu. Narui su specialiu kostiumu deguonies padavimas užtikrinamas per žarną, kuria tiekiamas oras. Dėl to jam nereikia balionų ir jis gali laisviau judėti po vandeniu.
Prieš paneriant žuvų maišas paduodamas narui. Eršketai šeriami individualiai, kad kiekvienas gautų jam skirtą porciją.
Po vandeniu vykstantis maitinimas primena savotišką ritualą. Eršketai yra ištreniruoti žuvis gauti tik priplaukę ir snukiu narui bakstelėję į ranką. Tuomet jam į žiotis įdedamas reikiamas kiekis žuvų.
Pirmieji muziejaus eršketai į Lietuvą atkeliavo iš Volgos žiočių prieš daugiau nei dvidešimt metų ir šiandien jau yra perkopę dviejų metrų ilgį.
Alma sako, kad kai kurios žuvys ją jau atpažįsta ir vos atėjus priplaukia žinodamos, kad gaus maisto.
Lietuvos jūrų muziejaus akvariumuose gyvena 565 žuvys ir bestuburiai, priklausantys 182 rūšims. Visoms rūšims parenkamas tinkantis maistas.
Žuvims skirtų pašarų įvairovė yra kaip geram prabangiam restorane – 3 rūšių šaldytos okeaninės krevetės, midijos, širdutės, įvairi žuvis, kalmarai bei įvairūs sausi pašarai tokie kaip džiovinti jūriniai dumbliai, dribsniai, spirulina, granuliuoti gyvūninės ir augalinės kilmės pašarai, gyvi vėžiagyvių artemijų naupliai bei akvariumuose užauginti jūriniai dumbliai.
Žuvys šeriamos iš specialių techninių patalpų, kurios yra nematomos eiliniams muziejaus lankytojams.
Smulkiosios žuvys šeriamos uodo lervomis. Šėrimo metu smulkesnės žuvys greitai susiburia prie paskleidžiamo pašaro ir konkuruoja dėl kiekvieno kąsnio.
Kiekvieną dieną muziejaus darbuotojai neša kelis kilogramų pašarų į skirtingus akvariumus, kuriuose gyvena šimtai gyvūnų. Per mėnesį žuvims sušeriama maždaug 150 kg maisto.
Plėšriosios ir taikiosios žuvys gauna skirtingą maistą – racionas sudaromas atsižvelgiant į natūralią jų mitybą gamtoje. Ešeriai – vieni aktyviausių ir plėšriausių gėlavandenių akvariumų gyventojų.
Rajoms atitirpinant maistą prarandama dalis maistinių medžiagų, todėl papildai naudojami kaip standartinė kompensavimo priemonė.
Akvariumų priežiūros patalpose kasdien ruošiami ir porcijuojami pašarai daugiau kaip puspenkto šimto žuvų ir bestuburių. Dalis jų šeriamos kasdien, o tokie kaip eršketai – dukart per savaitę.
Ekspozicijoje gyvenančios plėšriosios žuvys demonstruoja natūralų medžioklės elgesį ir greitai pagauna numestą grobį.
Muziejaus darbuotojai Baltijos jūroje kartas gaudo ir gyvas krevečių bei planktonines mizides, kurios praverčia pripratinant naujai įsigytas žuvis prie šaldytų bei dirbtinės kilmės pašarų.
Alma savo darbą baigia po kelių valandų – kai įsitikina, kad jos šeriamos žuvys ir akvariumų gyventojai visi paėdė ir gerai jaučiasi.
Tekstas ir nuotraukos Vidmantas Balkūnas
Įgyvendinimas Lina Zaveckytė