Rugpjūčio 10 dieną Seimui susirinkus į neeilinę sesiją po parlamento langais susitelkė tūkstantinė planuojamais ribojimais nepasiskiepijusiems ir nepersirgusiems koronavirusu nepatenkintų žmonių minia.
Dalis susirinkusiųjų neišsiskirtė ir pasibaigus oficialiam mitingo laikui. Jie apsupo Seimą, o vakare įvykiai pakrypo dar blogesne linkme – kilo riaušės, kurias malšinant nukentėjo 18 pareigūnų.
Tą naktį buvo suimti 26 su riaušių organizavimu siejami asmenys. Rugpjūčio 12 dieną pranešta, kad penkis įtariamuosius nuspręsta suimti mėnesiui, du – po 14 parų ir dar du – po dešimt parų. 17 asmenų paleista į laisvę.
Luko Balandžio nuotr.
Nors Vilniaus miesto savivaldybė buvo išdavusi leidimą susirinkti ne daugiau kaip 1 tūkst. žmonių, mitingo organizatoriai dar išvakarėse prašyme miesto valdžiai šį skaičių padidino penkiskart – iki 5 tūkst.
Nors vėliavomis, plakatais nešina, įvairius šūksnius skandavusi, o kaip paaiškėjo vakare – akmenimis, lazdomis, buteliais ir net sprogmenimis apsiginklavusi minia teigė protestuojanti prieš skiepytis nuo koronaviruso atsisakančių asmenų laisvių suvaržymus, tądien neeilinėje Seimo sesijoje su tuo susiję klausimai nė nebuvo svarstomi.
Parlamentarai susirinko dėl migrantų krizės, buvo prašoma ypatingos skubos tvarka priimti pataisas, suteikiant papildomų įgaliojimų kariams esant ekstremaliai situacijai. Taip pat teiktos įstatymų pataisos, susijusios su fizinio barjero statyba Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje.
Nauji ribojimai COVID-19 imuniteto neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms Vyriausybės posėdyje svarstyti ir priimti rugpjūčio 11 dieną.
Vidmanto Balkūno nuotr.
Tarp protestuotojų buvo gerai žinomų, prieštaringai vertinamų veikėjų. Kai kurie iš jų rėžė susirinkusiuosius palaikančias audringas kalbas, kiti nuolat sukinėjosi aplink ir galimai kurstė minios nuotaikas.
Antradienį prie parlamento buvo galima pamatyti Seimo narius Petrą Gražulį, Aidą Gedvilą, Dainių Kepenį, Valių Ąžuolą. Taip pat buvusį parlamentarą Naglį Puteikį, vakare sulaikytas, bet vėliau į laisvę išleistas „Šeimų sąjūdžio“ aktyvistes Vitoldą Račkovą bei Adeliną Sabaliauskaitę, Seimo nario Valdemaro Valkiūno padėjėją Nendrę Černiauskienę.
Toliau – dar keli po antradienio įvykių atmintyje išlikę veidai.
Luko Balandžio nuotr.
Prieš vakcinas nuo koronaviruso pasisakantis Seimo narys, ne kartą kvietęs žmones prisijungti prie mitingo.
„Atėjo laikas pabusti, pakilti ir kovoti už savo teises. <...> Šiuo metu turim pasakyti Vyriausybei, premjerei I.Šimonytei ir jos ministrams, kad atėjo laikas jiems trauktis!“ – į susirinkusiuosius kreipėsi jis.
Anot „darbiečio“, vieno mitingo ir protesto tikrai nepakaks, todėl jis ragino mitingus ir streikus tęsti tol, kol „Lietuva taps tikrai demokratine šalimi, kuri gerbia kiekvieną pilietį“.
Kiek vėliau, mitingui peraugant į riaušes, iš Seimo kiemo namo išvykti negalėjęs M.Puidokas ne kartą asmeniškai skambino policijos generaliniam komisarui Renatui Požėlai. Vėliau jis teigė policijos pagalbos neprašęs – tik informavęs apie padėtį prie vartų.
Politikas nesutinka su vertinimais, kad kaitindamas mitinguotojų jausmus iš dalies prisidėjo prie vakaro baigties.
Vidmanto Balkūno nuotr.
Tarp protestuotojams kalbas rėžusių asmenų – už šnipinėjimą Rusijai 6-erių metų laisvės atėmimo bausme neseniai nubaustas Algirdas Paleckis.
Jis savo kaltę neigia. Rugpjūčio 15 dieną paskelbta, kad A.Paleckio advokatai apskundė nuosprendį Apeliaciniam teismui.
Be kita ko, ši pavardė taip pat skambėjo nagrinėjant 2009-aisiais prie Seimo vykusių riaušių bylą. Tiesa, tąkart teismas nusprendė, kad dėl neramumų buvęs politikas nėra kaltas.
Baigęs tarptautinių santykių studijas, A.Paleckis kurį laiką sėkmingai darė biurokratinę karjerą, su juo daugelis siejo socialdemokratų partijos ateitį. Tačiau vėliau, susipykęs su bendražygiais, A.Paleckis įkūrė socialistinę partiją „Frontas“. Pasukęs į marginalią pusę jis liūdnai pagarsėjo pasisakymais apie Sausio 13-osios įvykius.
Vidmanto Balkūno nuotr.
Viena iš šio mitingo organizatorių – skandalingai pagarsėjusi pedagogė, karantino suvaržymus prilyginusi Holokaustui.
„Landsbergių režimo gestapas ir štai kaliniai – mes, Lietuvos tauta, varomi į getus“, – antradienį prie Seimo šaukė ji.
Prieš vienuoliktą valandą mitinguotojai ėmė leisti dūmus, skirtus „Išrūkyti Seimą“.
„Vienas, du, trys, leidžiame dūmus. Jie nepavojingi – imam dūmus į rankas“, – susirinkusiuosius nuo scenos ragino A.G.Astrauskaitė.
Riaušėmis virtusio mitingo organizatorė 15min vėliau teigė, kad antradienį protestas baigėsi gražiai, o jo laikui pasibaigus žmonės traukėsi nuo Seimo. Vėliau kilusių riaušių ji nekomentavo.
2019-aisiais „Laisvės kalvos“ maketą Lukiškių aikštėje raudonais dažais apipylusi pedagogė taip pat yra rengusi protestus dėl Vyčio ir Jono Noreikos įamžinimo.
Vidmanto Balkūno nuotr.
Viešoje erdvėje „celofano“ pravarde geriau žinomas prastos reputacijos veikėjas, aktyviai pasisakantis prieš vakcinas nuo koronaviruso. Ne kartą teistas vyras garsėja skleidžiamomis melagienomis. Po antradienio neramumų A.Kandrotas paskelbė dar vieną melą, esą riaušių metu pareigūnų užpulta moteris patyrė klinikę mirtį.
Tačiau net ir čia A.Kandrotas nesustojo – vaizdo įraše jis pasiūlė 100 eurų atlygį kiekvienam, padėsiančiam nustatyti Seimą gynusių ir riaušes tramdžiusių pareigūnų tapatybes.
Vidmanto Balkūno nuotr.
„Jei dabar pakarsim kažką, galvosime, kad jau pakorėm ir viskas gerai, mielieji, tuščiai išleisit energiją“, – taip protestuotojams kalbėjo europarlamentaras, Darbo partijos lyderis V.Uspaskichas.
Vėliau viešoje erdvėje pasklidus informacijai, kad būtent Darbo partija yra viena iš mitingo organizatorių ir finansinių rėmėjų, V.Uspaskichas tai neigė ir riaušes pasmerkė.
„Nedalyvavau, neagitavau ir nesiruošiu dalyvauti jokiose riaušėse, nes tai neproduktyvu ir niekur neveda, o atvirkščiai – diskredituoja pačią idėją, mitingą, kaip demokratijos išraišką. Todėl griežtai smerkiu visus keliančius bet kokius neramumus“, – teigė jis.
Luko Balandžio nuotr.
Prorusiškų pažiūrų liūdnai pagarsėjęs veikėjas, kurio pavardę besidomintys šalies saugumo tema tikrai yra girdėję. L.Ragelskis minimas Valstybės saugumo departamento (VSD) ataskaitose.
Rusakalbei auditorijai turinį kuriantis vyras buvo vienas iš tų, užsipuolusių mitinge dirbusius žurnalistus.
„Išvarėmė BTV, išvarėme LRT, išvarysime ir jus, s*čkos. Lauk!“
„Nešdinkis, šiukšle!“
Tai tik dalis to, ką iš šio asmens teko išgirsti antradienį prie Seimo dirbusiems žurnalistams.
Vidmanto Balkūno nuotr.
Dar vienas ne kartą teistas, dezinformaciją apie koronavirusą ir vakcinas skleidžiantis riaušių veidas. Ypač aktyvus A.Lobovas buvo vakare, kai kylant minios agresijai į rankas griebęs garsiakalbį rėžė audringas kalbas.
Beje, nuotraukoje matosi ant telefono užklijuota nacistinė simbolika, kurią, panašu, šis veikėjas labai mėgsta. Dar iškalbingesnis faktas, kad A.Lobovo ranką „puošia“ Adolfo Hitlerio tatuiruotė.
„Duokit man valdžią 15 minučių ir aš 90 proc. šito Seimo pasodinsiu iki gyvos galvos“, – antradienį šaukė jis.
„Toks prezidentas turėtų atsistoti, visų atsiprašyti, atsiklaupti ant kelių ir sakyti: tauta, aš jūsų atsiprašau, bet jis p*****stas, to nedaro, kodėl?“ – minią kurstė A.Lobovas.
Nenurimo jis ir pasibaigusus riaušėms – jau ryte feisbuko vaizdo įraše dėstė, kad dabartinė šalies valdžia yra „baisiau už tą Staliną, už tą Hitlerį“, o vėliau dar pridūrė į mitingą atvykęs tam, kad „nuramintų žmones, nes mes iš tikrųjų dar nepasiruošę karui, mes tiktai tiesiog dialogui ruošiamės.“
Kiek vėliau tame pačiame įraše A.Lobovas pripažino, kad įtūžusi minia mėtė akmenis į pareigūnus: „Aišku, blogai, kaip ten mėtėm tuos akmenis ir visa kita, bet aš suprantu, kad kai kurių, kad jau jų kantrybė tiesiog trūko.“
Vidmanto Balkūno nuotr.
Filosofė, viena iš mitingo aktyvisčių, prilyginusi šią dieną Sausio 13-osios įvykiams.
„Ne mažiau lemtinga nei Sausio 13-oji. Ne mažiau, o daugiau, nes ant kortos – ne tik valstybė ir ne tik suverenitetas. Laikas organizuotis visiems, kas nori gyventi ir (kada nors) mirti laisvu, kam nors kas šventa ir brangu, kam yra, ką ginti – laikas, nes jei jį praleisime, bus vėlu“, – prieš mitingą feisbuke skelbė ji ir pridūrė: „Laikas ateiti, apsupti Seimą ir nesitraukti – būti, kiek reikės, su visais, kas prisijungs, iš visų tolimiausių kaimų. No matter what.“
Mitingo kontekste socialiniame tinkle „Facebook“ plačiai dalintasi N.Vasiliauskaitės reikalavimais, tarp kurių – atmesti Vyriausybės nutarimo projektą dėl draudimų ir ribojimų nuo rugsėjo 13 dienos, panaikinti privalomą testavimą, galimybių pasą, atmesti Darbo kodekso ir Civilinės saugos įstatymo pakeitimo projektus, Karinės jėgos naudojimo statuto 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, atšaukti ketinimus įvesti nepaprastąją padėtį, atmesti kvietimą jungtis į Davoso forumą, atsistatydinti Vyriausybei.
Vėliau N.Vasiliauskaitė skelbė, esą kilusios riaušės – Vyriausybei naudingas bandymas diskredituoti mitingą ir jo dalyvius.
Vidmanto Balkūno nuotr.
Kai kurie mitingo dalyviai nevengė asociacijų su Holokaustu sakydami, kad tai, kas dabar vyksta Lietvoje, primena tuos laikus.
Holokausto atminties išniekinimą pasmerkė Izraelio ambasada.
„Prieš 80 metų nacių vokiečiai ir jų vietiniai kolaborantai žiauriai nužudė apie 95 proc. Lietuvos žydų po to, kai šie buvo įkalinti mažuose getuose ir turėjo išgyventi esant siaubingiems socialiniams apribojimams bei sankcijoms.
Šio skausmingo ir žiauraus praeities puslapio naudojimas, lyginant su šiandieniniais viešaisiais ginčais, niekaip nesuderinamas su pamokomis, kurių turėtume pasimokyti iš istorijos. Tikimės, kad lietuviai griežtai pasmerks šiuos veiksmus“, – žiniasklaidai išplatintame laiške teigė Izraelio ambasadoriaus Lietuvoje pavaduotoja Adi Cohen-Hazanov.
Luko Balandžio nuotr.
15min kalbintas Vilniaus universiteto istorikas Nerijus Šepetys sakė esąs linkęs tikėti, kad sprendimas apsirengti Holokausto aukas primenančią aprangą buvo tyčinis sprendimas:
„Ypač siekta atkreipti tarptautinės žiniasklaidos dėmesį. Žvelgiant į rusišką pusę, tai yra noras kažkokiu būdu viešojoje erdvėje padauginti žinių, kad čia, Lietuvoje, kažkas blogai su tuo fašizmu. Niekas į tai nesigilins, svarbu, kad tik antraštės būtų atitinkamos.“
Pašnekovas sakė, kad jiems dar naudinga, jeigu viešai būtų kalbama apie „kažką, susijusį su prievarta“: „Kartais kai kuriais ypatingais atvejais prie tokių palyginimų prisijungia ir kažkokios antisemitinės grupelės. Nenustebčiau, kad čia būtų prisijungęs ir skandalingai vertinamos mokytojos Astros Genovaitės Astrauskaitės sambūris. Ar kiti, mėgstantys bet kokia kaina minėti žydus ir vaizduoti juos, nes turi jiems nepagrįstų priešiškų jausmų.“
„Tai noras stiprinti retoriką ir radikalizuoti situaciją“, – apibendrino istorikas.
Luko Balandžio nuotr.
Šalia M.Mažvydo bibliotekos protestuotojai pastatė kartuves, skirtas, kaip skelbė užrašas, Lietuvos išdavikams.
Kas tie išdavikai?
Mitingo, o vėliau riaušių metu ne kartą skambėjo šūksniai, esą Lietuvos išdavikai – Seimo ir Vyriausybės nariai, tarp kurių ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen bei kiti. Tokių pat epitetų susilaukė prezidentas Gitanas Nausėda. Išdavikais ne kartą vadinti ir žurnalistai. Taigi, susidaro įspūdis, kad būtent visus juos ir kitus, nepritariančius mitinguotojų nuomonei, šiomis kartuvėmis ir bandyta „įspėti“.
„Bailiai“ – dar vienas iš daugybės įžeidimų, skriejęs parlamento link.
LRT laidoje „Dienos tema“ kalbėdama apie tai, kodėl tądien nesikreipė į protestuotojus Seimo pirmininkė V.Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad mitingai, „kurių akcentai yra Dovydo žvaigždės ar stilizuotos kartuvės tai yra jau mitingai, kurie peržengia ribas tos nuomonių įvairovės, kurią mes turime skatinti ir stiprinti, todėl labai svarbu įvertinti ir tas aplinkybes.“
Luko Balandžio nuotr.
Kaip pasakojo 15min žurnalistai, dirbę tiesiogiai iš Nepriklausomybės aikštėje vykusio mitingo, mitinguotojai jiems negailėjo priekaištų ir kandžių replikų, išvadino melagiais, neatsakinėjo į klausimus, provokavo.
15min operatorius pasakojo, kad pirmoji tiesioginė transliacija iš aikštės praėjo gana sklandžiai, tačiau pamėginęs pradėti antrąją jis jau sulaukė didžiulio nepasitenkinimo ir pripažino turėjęs grįžti į Seimo rūmus.
„Visus iš žiniasklaidos veja. Yra kažkokie iniciatoriai, kurie patys gyvai transliuoja iš aikštės. Tiesiog pamato kokią nors žiniasklaidos priemonės atributiką, pavyzdžiui, ant mano kameros pamatė lipduką „15min“, pradėjo šaukti, kad aš iš 15min, tada visa minia atsisuko agresyviai rėkdama „Lauk iš čia“.
Jau šiek tiek baisu. Į veidą rėkia, uždavinėja keistus klausimus. Ėjau į Seimą tiesiog. Tai sekė mane iki pat durų“, – iškart po įvykių pasakojo operatorius.
15min fotografas sakė, kad užsipulti ir LNK televizijos žurnalistai, nukentėjo jų aparatūra. Kaip teigė žurnalistė iš šios televizijos, grupė žmonių juos apsupo, vėliavomis trankė per kamerą. Iš pradžių slėpęsi už policijos pareigūnų, vėliau žurnalistai nuėjo į Seimo rūmus, stengdamiesi nepasiduoti provokacijoms iš mitinguotojų pusės.
Vidmanto Balkūno nuotr.
Po antradienio įvykių skirtingos žiniasklaidos priemonės išplatino bendrą pranešimą, kuriuo pasmerkė mitinguotojų elgesį, sutrukdžiusį žurnalistams dirbti savo darbą.
„Smerkiame tiek fizinio, tiek emocinio smurto naudojimą prieš žurnalistus. Prašome policijos atkreipti dėmesį į žurnalistų saugumą, nes žurnalistų darbas demokratinėje valstybėje yra labai svarbus. Tik taip visuomenė gali pamatyti vykstančius procesus, gauti profesionalias, neiškraipytas žinias. Tačiau Lietuvos žiniasklaida nesustos ir dirbs, nes dirbame dėl Valstybės, dėl visuomenės, kuri supranta atsakomybę už Valstybę“, – teigiama pranešime.
Luko Balandžio nuotr.
17 valandą baigėsi ir mitingui skirtas laikas, tačiau žmonės namo neskubėjo.
Nors remiantis įstatymais džiaudžiama mitingus, piketus ir kitokius renginius organizuoti arčiau kaip 75 metrai nuo valdžios įstaigų pastatų, tačiau antradienį prie Seimo vykstančio mitingo atveju šio draudimo buvo visiškai nepaisoma.
Luko Balandžio nuotr.
Pavakarę mitinguotojai nusprendė apjuosti Seimą – vaikščiojo aplink rūmus susikibę rankomis ir skandavo: „Seimą lauk“.
Tą patį minia skandavo prie įėjimo į Seimo vidinį kiemą – parlamento apsaugininkams teko uždaryti vartus, kad niekas nepatektų į vidų.
Vėliau mitinguotojai apgulė Seimo vartus – skambėjo šūksniai, o į darbą automobiliais atvykę parlamentarai negalėjo vykti namo.
Luko Balandžio nuotr.
Parlamentaras Sergejus Jovaiša 15min tvirtino, kad jam pavyko išvykti tik iš antro karto – protestuotojai metė į jį vėliavą, apspardė automobilį, nulaužė veidrodėlį.
„Bandžiau kalbėtis su žmonėmis, klausti ko nori, bet negavau nė vieno normalaus klausimo. Pagrindinis puolimas buvo, kad verčiate skiepytis ir nesusitvarkote su migrantais. Kažką išaiškinti, kad jie suprastų, buvo neįmanoma“, – teigė parlamentaras.
Jis tvirtino tuomet automobilių aikštelėje sėdęs į mašiną, bet vos pajudėjo, minia jį apsupo: „Pradėjo daužyti mašiną, atsidariau langą ir gavau pastabą, kad važiuoju, kur yra žmonės. Sakiau, kad tai automobilių aikštelė, šaligatviais vaikščiokite. Ištepliojo mašiną, nulaužė veidrodėlį, apspardė automobilį.“
Tarp minios įtūžį patyrusių politikų buvo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, Seimo nariai Matas Maldeikis, Kristijonas Bartoševičius, Morgana Danielė ir kiti.
Apie 20 val. 30 min. minia prie Seimo rūmų vartų gerokai sumenko, tačiau išsiskirstė toli gražu ne visi – pasiliko agresyviausiai nusiteikę nesankcionuoto mitingo dalyviai.
Luko Balandžio nuotr.
Prieš 21 valandą prie Seimo rūmų vartų atvykusi riaušių policija nustūmė minią automobilių aikštelės link, kad galėtų atlaisvinti užblokuotą įvažiavimą.
Pareigūnai su skydais ir šalmais toliau saugojo Seimo vartus. Nepaisant to, minia nė neketino skirstytis, o atmosfera tik dar labiau kaito.
Be visokių skanduočių, kai kurie žmonės minioje garsiai ėmė plyšauti apie tai, kad kitą kartą jų susirinks dar daugiau.
Vidmanto Balkūno nuotr.
Pareigūnai ėmė po vieną išvesti aršiausius mitinguotojus, paleido ašarinių dujų srovę, pradėjo stumti juos nuo įėjimų į Seimą.
Prieš kelis mitinguotojus teko panaudoti jėgą.
Luko Balandžio nuotr.
Apie 23.10 val. Seimo rūmų kiemą paliko Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnų autobusas. Vos atvėrus Seimo rūmų vartus minia, tuomet nė nežinojusi kas viduje, pradėjo skanduoti „Gėda“. Autobusą juosė prie Seimo esantys pareigūnai su skydais.
Autobusas buvo apmėtytas akmenimis, kelią jam teko „pravalyti“ purškiant ašarines dujas.
Vidmanto Balkūno nuotr.
Riaušių policija apie 2 val. nakties baigė išsklaidyti nuo Seimo nesitraukusius žmones.
Jie išvaikyti pareigūnams su skydais pamažu judant į priekį ir naudojant ašarines dujas.
Stumiant protestuotojus nuo Seimo nugriaudėjo sprogimas, kuris buvo girdimas ir už kelių kilometrų. Sprogimų tą naktį buvo ir daugiau.
Vėliau policijos pareigūnai patvirtino, kad jokių sprogmenų patys nenaudojo.
Vidmanto Balkūno nuotr.
Vieno iš šių sprogimų metu nukentėjo mažiausiai du pareigūnai – vienas buvo kontūzytas, kitam sprogimas sukėlė plėštinę kojos žaizdą.
Iš viso per riaušes prie Seimo antradienio vakarą buvo sužeista 18 pareigūnų – 12 policininkų ir šeši VST pareigūnai.
Pranešama, kad vienam jų sužalota plaštaka, kitam – nuo mėtytų akmenų skilo kojos kaulas.
„Prisipažinsiu – ilgai dvejojau ją viešinti ar ne. Nuotrauka man pačiam labai patinka. Tuo pačiu suvokiu, kad joje matomą vaizdą – kai antiriaušine apranga vilkintys pareigūnai griauna trispalvę laikantį vyrą, gali būti traktuojamas labai įvairiai. Tuo pačiu – išnaudojamas propagandiniais tikslais.
Nusprendžiau dėti į galeriją, tačiau ne kaip pagrindinę, o pačiame gale. Mano manymu – vėliava negali tapti skydu keliant riaušes.
Vakar trispalvės dažnai buvo naudojamas ne kaip vėliavos, o kaip skudurai. Apsikabinėjimas vyčiais ir vėliavomis nesuteikia teisės elgtis bet kaip. Tai kaip tik įpareigoja. O šie žmonės vėliavą naudojo ne kaip Tėvynės simbolį. Jomis dangstė žurnalistų kameras, mušėsi tarpusavyje, vilko žeme ir kitaip menkino.
Jie negali tikėtis išlikti nematomi vien dėl to, kad rankose laiko trispalvę ir tuo pačiu kelti riaušes. Po kadro padarymo vėliavą pakėliau ir pastačiau, kad ji neliestų žemės. Ir tikiuosi, kad dabar ji pateko į to verto žmogaus rankas.
O propaganda buvo yra ir bus. Ir nesvarbu ar mes dėsime visas nuotraukas, ar bandysime save cenzūruoti ar visai nieko nedėsime. Tai ko trūksta – bus sukurta.
Todėl ir nusprendžiau šį kadrą paviešinti. Jis tikrai neatspindi visų riaušių nuotaikos, tačiau ir negali būti slepiamas kažko bijant.“
15min žurnalistas, fotografas Vidmantas Balkūnas