Populiariausi pasaulio batai su gigantišku pėdsaku gamtai – kaip gimsta ir gyvenimą baigia jūsų sportbačiai? 

Sportiniai bateliai jau seniai nebėra tik treniruočių avalynė – jie avimi ir prie džinsų, ir prie oficialių švarkų biure. Tai – populiariausio tipo batai pasaulyje, kurių 2022 m. buvo parduota 1,2 milijardo, o 2028 m., skaičiuojama, jog bus parduota iki 1,4 milijardo.  

Taip stipriai sportbačių rinka išaugo nuo XVIII amžiaus, kai buvo sukurti pirmieji batai minkštesniu guminiu padu, skirti daugiausia sportininkams, bėgimui.  
 

Tačiau sportbačių aplinkosauginis pėdsakas šiandien – didžiulis. Jie gaminami iš poliesterio bei sintetinių paminkštinimų, gumos, taigi – naftos produktų. Taigi visų pamėgta super patogi avalynė yra dar vienas iškastinio kuro gaminys. 

Gamyba

Sportbačių gamybos procese pereinama apie 360 veiksmų, kol skirtingų medžiagų sluoksniai, tinkleliai, pado gumos yra suklijuojami į patvarų, spaudimą ir lankstymą atlaikyti galintį apavą. Daugiausia emisijų ir sukuriama pirminės žaliavos (naftos produktų išgavimo) ir gamybos proceso metu.

Dažniausiai sportiniai bateliai yra gaminami iš sintetinio tinklelio, su dirbtinės ar tikros odos intarpais, kurie batą sustiprina. Pirmiausia dizaineriai ilgai laužo galvą dėl dizaino ir bato sandaros, gamina ir perdaro įvairius prototipus. Tuomet braižomos detalės ir jos išpjaunamos pramonine įranga – aštriomis plieno formomis arba lazeriu. Skirtingų tipų medžiagos susiuvamos tarpusavyje ir užtempiamos ant formos, prisiuvamas bato liežuvis ir tampriai suvarstomi raišteliai, tuomet klijuojamas padas. Sportbačių vidpadis, dažniausiai gaminamas iš EVA (etileno-vinilacetato) arba PU (poliuretano) – šios medžiagos suteikia minkštumą, absorbuoja smūgius. Pats padas dažniausiai gaminamas iš gumos.

Sportinių batelių būna labai įvairių, todėl ir jų sukuriamas CO2 pėdsakas varijuoja nuo 7 iki 85 kg CO2 ekvivalento per vieną batelių porą.

Skaičiuojama, jog tarši mados pramonė generuoja apie dešimtadalį viso pasaulio CO2 emisijų, avalynės gamyba sukuria maždaug 1,4% visų išmetimų. O didžiausią „pyrago“ dalį šiame skaičiuje, žinoma, sudaro sportbačių kuriamas pėdsakas.

Norisi vis daugiau, o perdirbti – nepavyksta

Bendrai skaičiuojama, jog 2022 metais sportinių batelių gamybos metu buvo sukurta 313 mln. Tonų CO2 ekvivalento, o 77% JAV gyventojų tais metais nusipirko bent po vieną naują sportinių batelių porą. Likusi dalis per metus nusipirko po dvi ar daugiau porų.

Šio tyrimo duomenys atskleidžia dar vieną visai mados industrijai būdingą problemą – perteklinį vartojimą, kai drabužių ir batų įsigyjame gerokai daugiau, nei reikėtų.

Kadangi sportbačių dalys yra labai gerai suklijuojamos ir susiuvamos tarpusavyje, šis gaminys tampa neperdirbamas ir gali keliauti tik į sąvartynus arba atliekų deginimo gamyklas. Tiriant JAV pagamintų sportbačių gyvavimo ciklą apskaičiuota, kad 95% šių batų nebuvo perdirbta.

Daugiausia sportbačių pas juos avinčius atkeliauja iš masinės produkcijos gamyklų Azijoje: Kinijoje, Bangladeše, Vietname ir Indonezijoje.

Eksperimentai su pluoštais – nuo perdirbtų obuolių žievelių iki cukrašvendrių

Pastaraisiais metais vis daugiau sportbačių šeimininkų sužino apie šios avalynės gamybos metu kuriamą taršą bei aplinkosauginį pėdsaką. Svarstoma, kaip tai sumažinti ir viena iš lengviausiai įgyvendinamų idėjų – mažesnis transportavimo atstumas. Dabar, kai didelę dalį sportbačių gamybos procesų gali atlikti robotai ir sumažėjo rankų darbo poreikis, siūloma daugiau sportinių batelių gaminti arčiau jų pirkėjų.

Dizaineriai, gamintojai sportinių batelių gamybai naudoja bent dalį perdirbtų medžiagų, daugiau medvilnės, išbando natūraliai suyrančius pluoštus.

Su natūraliomis medžiagomis eksperimentuojantys gamintojai nėra gerai žinomi, tačiau nepraranda ryžto: iš Naujosios Zelandijos kilęs Timas Brownas įkūrė bendrovę, gaminančią sportinius batelius iš merino vilnos bei eukalipto pluošto.

Barselonoje, Ispanijoje įkurta sportbačių gamybos įmonė sugeba sportbačius susiūti iš kukurūzų plaušo „odos“, perdirbtos zomšos, obuolių bei kaktusų žievelių. Tuo metu Portugalijoje įsikūrę gamintojai – iš cukrašvendrių ir palmių pluošto bei kokoso luobelių. Jie netgi ragina atsiųsti bet kurio gamintojo sportinius batelius ir gauti nuolaidą jų gaminiui.

Eksperimentai su įvairių natūralių medžiagų pluoštais visų pirma mažina priklausomybę nuo sintetinių medžiagų, kitaip tariant, iškastinio kuro, o kartu ir didina tikimybę, jog medžiagos natūraliai suirs arba jas bus galima perdirbti.

Dažniausiai sportiniai bateliai išmetami, kai atsiklijuoja jų padas, atsiranda skylių viršutinėje dalyje arba jie pernelyg stipriai išsipurvina (nes daug dažniau yra gaminami baltų, šviesių atspalvių).

Tačiau visas šias problemas galima išspręsti: padą priklijuoti stipriais klijais, paslėgus sunkesniu daiktu, o skylutes užtaisyti panašios spalvos priklijuojamais lopais, klijuojamais iš vidaus.

Baltumą galite sugrąžinti valydami sportinius batelius specialiu valikliu, šepetėliu su balta dantų pasta arba vidutinio kietumo šepetėliu, pamirkytu į šiltu vandeniu lengvai atskiestą drabužių skalbiklį.

Skaičiuojama, jog su vienais sportbačiais jūs turėtumėte nueiti 500-800 km iki jie susidėvės, taigi, jei juos dėvite kiekvieną dieną, vienos poros turėtų užtekti maždaug pusmečiui, o jei rečiau – mažiausiai metams.