Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Ekologija turguje ir prekybos centre: koks skirtumas ir ką renkasi pirkėjai?

Žaliakalnio turgus
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Žaliakalnio turgaus teatro festivalis
Šaltinis: 15min
1
A A

Gajus stereotipas, kad ekologiško maisto galima įsigyti tik iš ūkininkų, prekiaujančių savo užauginta produkcija turguose. Neva prekybos centruose parduodamas maistas mažiau ekologiškas, nes gamintas pramoniniu būdu orientuojantis į didelius kiekius ir kuo žemesnę kainą. Kaip yra iš tiesų?

Daugiau 15min Maistas naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

Tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ ir ekologiškų maisto produktų gamintojų „AUGA group“ atliktas visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad dauguma lietuvių (63 proc.) bent kartą per mėnesį įsigyja ekologiško maisto, mat tiki jo nauda sveikatai ir gyvenimo kokybei. Net trečdalis (33 proc.) ekologišku maistu mėgaujasi kelis kartus per mėnesį. Dauguma pirkėjų (61 proc.) ekologiškus produktus perka turguje, o trečdalis (33 proc.) prekybos centruose.

Buvo atliktas eksperimentas, kuriuo norėta išsiaiškinti, ar turguje parduodama ekologiška vadinama produkcija prilygsta parduodamai prekybos centruose, o jei taip, kuo pranašesnė.

Sostinės Kalvarijų turguje sutikti prekiautojai kategoriškai nesutiko, kad jų ir prekybos centre parduodamą produkciją galima tapatinti.

Turgaus pardavėjai aiškino, kad sertifikatas visiškai nebūtinas, norint parduoti šviežią ir sveiką produkciją, ūkiai per maži jiems gauti, o jų ekologiškumą jie gali garantuoti garbės žodžiu.

7 iš 10 pardavėjų neabejodami atsakė, kad jų produkcija yra tikrai ekologiška, itin aukštos kokybės, labai sveika, užauginta soduose ir tikrai geresnė nei parduodama prekybos centruose. Pasiteiravus, ar ekologiška produkcija jie vadina sertifikatą pelniusią produkciją, pardavėjai suskubo aiškinti, kad sertifikatas visiškai nebūtinas, norint parduoti šviežią ir sveiką produkciją, ūkiai per maži jiems gauti, o jų ekologiškumą jie gali garantuoti garbės žodžiu.

„Sertifikatai ir dokumentai – dar vienas valdžios prasimanymas norint užsidirbti pinigų. Pas mane į sodą atvažiavę pamatytumėte, kaip ten viskas ekologiška. Tikrai neleisiu pinigų dokumentams, lietuviškas daržoves iš kaimo ir taip perka, nes jos geresnės nei užsienietiškos“, – sakė pardavėja, prisistačiusi Stanislova. „Kokie dar įrodymai, jau užtenka, kad kasos aparatus, čekius įvedė, nori mums visiškai pakenkti, kad negalėtume nė cento užsidirbti“, – prie diskusijos prisijungė daržovių pardavėja iš Dzūkijos.

Pasirodo, daugelis pardavėjų ekologiška produkcija vadina nepramoniniu būdu užaugintą produkciją, tačiau visiškai pateisina tokios produkcijos gamybai naudojamas chemines priemones kenkėjams naikinti. „Tai, žinoma, kad naikiname, kitaip niekas neužaugtų, bet gi ten viskas švariai, nieko ant augalo nelieka, viską nulyja, nepalyginsi su lenkiškais purškimais, kur parduotuvėje rasite. Pas mus natūraliai ir labai mažai“, – teigia vienas pardavėjų.

Paklausti apie gamtos tausojimą pardavėjai taip pat buvo atkaklūs – kas geriau negu ūkininkai tausoja gamtą, juk augina kelias ežias, toli nuo kelio, gražiam gamtos prieglobstyje, o ne pramoniniu būdu. Turgaus prekeiviai aistringai pasinėrė į diskusiją apie daržovių kainas ir kokybę. Anot Rimtauto, parduodančio giminaičių bulves, net pats ekologiškiausias parduotuvėje parduodamas produktas neprilygs kaimo žmogaus užaugintai ar pagamintai prekei.

„AUGA group“ nuotr./Daržovės

Kitokia situacija prekybos centruose, čia ekologiška vadinama tik ta produkcija, kuri turi specialų žymėjimą – sertifikatą. Kita produkcija negali vadintis ekologiška ir prekybos centras nenaudoja šio pavadinimo be pagrindo, mat tai – pažeidimas.

Trijuose aplanlytuose didžiuosiuose prekybos centruose ekologiška pavadinta produkcija turėjo tarptautinio sertifikato ženklinimą. Tačiau ar jis garantuoja produkto ekologiškumą? Remiantis ekologiškos gamybos sertifikavimo įstaiga VšĮ „Ekoagros“, ekologiškos gamybos sertifikatas išduodamas tik atsakingai patikrintoms ir pereinamąjį laikotarpį perėjusioms įmonėms. Sertifikatu garantuojama, kad atlikti visi reikalingi žemės, aplinkos, technikos, infrastruktūros, energijos tvarumo tyrimai ir patvirtinta, kad ūkis augina specialų ekologišką produktą, kuris ekologišku pripažįstamas ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje.

Taigi, turguje parduodama produkcija gali būti ekologiška, jei ji gaminama pagal oficialius VšĮ „Ekoagros“ reikalavimus, nors ir nepelniusi sertifikato, tačiau ją įsigyjant tenka pasitikėti pardavėjų garbės žodžiu, o ne oficialiu dokumentu. Lyginant kainas, ekologiškomis prekybininkų vadinamos bulvės parduodamos už panašią kainą, kaip prekybos centre neekologiškos.

Moterys, norėdamos nusipirkti ekologiško maisto, dažniau renkasi prekybos centrus, o vyrai labiau pasitiki ūkininkais.

Tyrimo duomenimis, ekologišką produkciją į pirkinių krepšelį dažniausiai deda didmiesčių gyventojai, turintys aukštąjį išsilavinimą ir gaunantys didesnes pajamas, vis tik ekologiškos produkcijos naudą pripažįsta ir mažesnes pajamas gaunantieji bei mažesnių miestų gyventojai. Įdomu ir tai, kad moterys, norėdamos nusipirkti ekologiško maisto, dažniau renkasi prekybos centrus, o vyrai labiau pasitiki ūkininkais.

Renkantis ekologiškus maisto produktus, pirkinių sąrašo viršuje atsiduria daržovės. 85 proc. pirkėjų labiau vertina ekologiškas daržo ir sodo gėrybės. Taip pat išskirtinio dėmesio susilaukia ir ekologiški pieno gaminiai (59 proc.).

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie MAISTO rubriką