Dabar populiaru
Publikuota: 2020 lapkričio 9d. 12:29

Išmetate maistą ir dėl to kremtatės? Padės paprasti principai: patirtimi ir patarimais dalinasi ekspertės

Maisto likučiai
123RF.com nuotr. / Maisto likučiai

Jei vienoje vietoje išvystumėte maisto produktus, kuriuos išmetėte per visus metus, ko gero, nemaloniai nustebtumėte, nes jų būtų daugiau kaip 50 kg. Ir net ne visi jie sugedę, nebetinkami vartoti! Kaip rodo tyrimai, būtent namų ūkiuose iššvaistoma daugiausiai maisto, nors nuo to apsaugotų šiek tiek žinių ir keli labai paprasti principai. Išmetamo maisto kiekius įvairiais būdais aktyviai mažina ir didžiausias lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“: vartoti dar tinkami produktai tampa parama stokojantiems, o nebevartotini perduodami partneriams, kurie juos perdirbę gamina šilumos ir elektros energiją.

Pasak „Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorės Ernestos Dapkienės, tinklas savo veiklą grindžia socialinės atsakomybės strategija, kurios siekis – iki 2025-ųjų sumažinti maisto atliekų kiekį 30 proc.

„Maxima LT“ nuotr./Ernesta Dapkienė
„Maxima LT“ nuotr./Ernesta Dapkienė

„Kadangi didžioji dalis mūsų parduotuvių asortimento yra maistas, nuolatos ieškome galimybių, kaip kuo plačiau panaudoti pasibaigusio galiojimo maisto produktus, jaučiame išties didelę atsakomybę ir stengiamės kuo efektyviau sumažinti išmetamo maisto kiekius. Taip pat ir pirkėjus skatiname planuoti apsipirkimus“, – sako pašnekovė.

Anot jos, 3 kartus per savaitę vartojimui tinkami maisto produktai perduodami „Maisto bankui“, padedančiam sunkiau gyvenantiems žmonėms. Pavyzdžiui, vien pernai stokojantiems šalies gyventojams „Maxima“ suteikė maisto produktų ir paramos net už 833 tūkst. eurų.

Sąmoningumas auga

Vis tik ne augintojai ir ne prekybininkai yra tos grandys, kur iššvaistoma daugiausiai maisto, kaip rodo tyrimai, JAV bei Europos Sąjungoje (ES), o taip pat kitose išsivysčiusiose šalyse, tai yra namų ūkiai. Lietuvos vartotojų instituto vadovė Zita Čeponytė teigia, jog remiantis Kauno Technologijos Universiteto (KTU) tyrimų duomenimis, vienam lietuviui vidutiniškai tenką 56 kg per metus išmetamo maisto. Anot pašnekovės, pagal šį rodiklį ES mes esame per vidurį – nesame nei didžiausi švaistūnai, tačiau tikrai ir ne taupuoliai.

„Maisto švaistymas išties aktuali problema namų ūkiuose, nors dažnai vartotojas to nepripažįsta, – komentuoja Z.Čeponytė. – Laimė, šiai problemai skiriama vis daugiau dėmesio, augantis dėmesys tausumui, tokie judėjimai, kaip zero waste, atkreipia dėmesį į šią bėdą ir siūlo sprendimus. Manome, kad tas dėmesys tik augs, nes ši problema paliečia mus visus – per klimato kaitą, bioįvairovės mažėjimą“.

Pašnekovė priduria, jog ekologinis sąmoningumas, domėjimasis produkto sudėtimi, keliavimo trukme ir pan. bei su tuo susijęs siekis mažiau švaistyti, panašu, labiau rūpi jaunajai kartai. Kita vertus, vyresniems žmonėms dažniau būdingas taupumas, jie skrupulingiau planuoja. Tad nors paskatos skirtingos, siekis panašus – racionaliau vartoti, kuo mažiau išmesti.

123RF.com nuotr./Išmetamas maistas
123RF.com nuotr./Išmetamas maistas

Mažiau išmestume dėmesingiau skaitydami etiketes

Paklausta, kokie maisto produktai dažniausiai keliauja šiukšliadėžėn, Lietuvos vartotojų instituto vadovė vardina, jog didžiąją dalį sudaro grūdiniai produktai – košės, ryžiai, grikiai, taip pat daržovės, vaisiai, nemažai išmetama ir mėsos, pieno produktų. Ji sako, jog daugiau maisto paprastai išmeta šeimos, kuriose auga nedideli vaikai ir tai, rodos, natūralu – maži vaikai dar tik prastinasi prie produktų, patiekalų, tad tai, ko nesuvalgo, dažnai išmetama. „Tačiau jei maistas jau pagamintas, juk galima jį panaudoti kaip nors kitaip“, – komentuoja pašnekovė.

Apmaudu, jog visai nemaža dalis išmetamo maisto iš tiesų dar tinkamas vartoti, o šiukšliadėžėn jis keliauja tik dėl to, kad žmonės klaidingai interpretuoja 2 skirtingą reikšmę turinčius užrašus ant pakuotės – „Geriausias iki…“ ir „Tinka vartoti iki…“. Koks gi tas skirtumas?

Užrašas „Geriausias iki...“ paprastai yra pateikiamas ant negreitai gendančių maisto produktų pakuočių, pavyzdžiui, miltų, makaronų, kruopų, konservų, džiovintų produktų ir pan. Daugelis šių maisto produktų net pasibaigus šalia užrašo „Geriausias iki...“ nurodytam terminui vis dar yra saugūs vartoti. Žinoma, su sąlyga, kad jie buvo laikomi tinkamai. „Be jokios abejonės, pasibaigus šiam terminui gali kiek pakisti produkto skoninės ar aromatinės savybės, tačiau vartojimui jis dar tinkamas“, – aiškina Z.Čeponytė.

123RF.com nuotr./Produktų galiojimas
123RF.com nuotr./Produktų galiojimas

Prekybininkai produktų, kurių „Geriausias iki…“ terminas yra pasibaigęs parduoti jau nebegali, tačiau būtent dėl to, jog jų tinkamumas dar nėra pasibaigęs, jie ir keliauja kaip parama stokojantiems žmonėms. Daugybę tokio maisto prekybos tinklas „Maxima“ ir tiekia „Maisto bankui“, besirūpinančiam skurstančiais šalies gyventojais.

Visai kitą reikšmę turi kitas užrašas – „Tinka vartoti iki…“, kuriuo paprastai žymimi trumpo galiojimo produktai – mėsa ir jos gaminiai, žuvis, pienas ir jo produktai, nepasterizuotos sultys. Suėjus ant pakuotės nurodytam terminui, jie yra nebevartotini. Taigi jų ir reikėtų įsigyti tiek, kiek bus suvartota per trumpą laiką, orientuojantis į jų galiojimą, verta planuoti savaitės meniu, pagaliau, tiesiog nenukišti į šaldytuvo gilumą.

Iš to, kas nebevartotina – biomasė

Paklausta, kaip su nebetinkamais vartoti produktais elgiamasi prekybos tinkle „Maxima“, E.Dapkienė sako, jog jie perduodami perdirbimu ar utilizavimu užsiimantiems partneriams. „Siekdami, kad neparduotas maistas neatsidurtų sąvartynuose, vartojimui nebetinkamus produktus perduodame įmonei „Horeca sprendimai“, kuri juos verčia biomase, o ši virsta biodujomis. Per mėnesį priduodame vidutiniškai apie 500 tonų augalinės kilmės atliekų, 30 tonų riebalų ir 190 tonų šalutinių gyvūninių produktų, iš kurių ši įmonė gamina biomasę. Taip pat bendradarbiaujame ir su aukštos kokybės veiklos sertifikatą turinčia įmone „Bionova“, kuri pirmoji Lietuvoje pradėjo surinkti naudotą aliejų ir jį esterifikuoti“, – sako prekybos tinklo atstovė.

Taip pat apie 40 tonų maisto atliekų – daržovių, vaisių, duonos – visoje Lietuvoje susirenka ūkininkai, kurie nebetinkamais žmonių maistui produktais šeria gyvūnus, paukščius ar daro kompostą.

Pastarieji pandemijos mėnesiai daugybę žmonių uždarė namuose, paskatino dažniau suktis virtuvėje net tuos, kurie čia anksčiau buvo reti svečiai ir, anot, Z.Čeponytės, pamažu pastebima tendencija, jog namų ūkiuose pagerėjo maisto planavimas, žmonės perka rečiau ir po daugiau, stengiasi atidžiau peržvelgti spintelių, šaldytuvų turinį.

O ką specialistė patartų tiems, kas vis dar jaučia išmetantys pernelyg daug maisto? Anot jos, svarbu įsidėmėti jau aptartąją skirtį tarp užrašų ant pakuočių, stengtis skrupulingai, bent kelioms dienoms į priekį planuoti valgiaraštį ir atitinkamai pirkinius – nors tai ir atima daugiau laiko, ypač pradžioje, vėliau pasiteisina. Taip pat labai svarbu ir tinkamas produktų laikymas – vieniems reikia tamsos, kitiems būtina sausa aplinka, tretiems - vėsuma. O štai trumpo galiojimo produktai turėtų būti šaldytuve sudėti pagal suvartojimo terminą, taip juos operatyviau suvartosite ir neteks vėliau apgailestaujant išmesti.

Remiamas turinys
Komentarai: 3

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Praktiškai su „Norfa“

30 geriausių restoranų

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie MAISTO rubriką