Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Lietuviai rinkdamiesi vištieną puoselėja tradicijas, tačiau nesibaimina ir naujovių

Per pastaruosius du dešimtmečius visame pasaulyje suvartojamos vištienos kiekis padvigubėjo, o jos populiarumas augo ženkliai labiau nei kiaulienos ar jautienos. Keliaudami svetur beveik visur galime paragauti gardžios ir maistingos vištienos, tačiau pastebima, kad vartotojų skoniai įvairiose šalyse skiriasi. Tad kokius vištienos gaminius labiausiai mėgsta lietuviai? Kuo mūsų skonis išskirtinis ir pagal ką renkamės šią mėsą?
Grilyje kepta vištiena
Grilyje kepta vištiena / 123RF.com nuotr.

Tradicijų ir naujovių derinys

Pasakodama apie Lietuvos vartotojų skonį, „Vilniaus paukštyno“ prekinių ženklų vadovė Monika Romaškaitė sako, kad stebimi rinkos duomenys rodo, jog jis po truputį keičiasi. Nors ir toliau išlieka populiarūs tokie tradiciniai produktai kaip rūkyti vištienos gaminiai ar virtos dešrelės, tačiau pirkėjai savo pamėgtų produktų krepšelį papildo ir naujovėmis.

„Vilniaus paukštyno“ nuotr./Monika Romaškaitė
„Vilniaus paukštyno“ nuotr./Monika Romaškaitė

„Iš savo patirties matome, jog jau daugelį metų lyderio poziciją tarp mūsų populiariausių produktų užima vištienos šašlykai su pipiriniu marinatu. Ne retai šis gaminys nurungia net Lietuvio grilio karalių – kiaulienos šašlyką! Be pipirinio, itin populiarūs išlieka ir uogų marinatai. Drąsiai galima sakyti, kad tokie produktai kaip vištienos peteliai bruknių ar mėlynių marinate, prieš keletą metų buvę visiška naujiena Lietuvos parduotuvių lentynose, dabar jau yra tapę nemirštančia klasika.

Taip pat populiarūs išlieka ir natūraliais dūmais rūkyti gaminiai, tačiau pastaruoju metu ypač paklausios smulkesnės vištienos dalys – peteliai, vidurinės dalys, skilviai. Jie dažniausiai laikomi puikiu užkandžiu. Žinoma, savo populiarumo nepraranda kepamos vištienos dešrelės. Kadaise buvome pirmieji Lietuvos rinkoje pristatę specialiai kepimui ant laužo sukurtas vištienos dešreles be nitritinės druskos. Dabar stebime, kaip stipriai jos išpopuliarėjo visose mėsos kategorijose“, – pasakoja pašnekovė.

Vištienos produktų gamintojai taip pat pastebi, kad šiuolaikiniam vartotojui ypač svarbus patogumas. Dėl spartaus gyvenimo ritmo ar tiesiog norėdami mažiau laiko praleisti virtuvėje, žmonės renkasi produktus, kurių paruošimui prireikia mažiau pastangų. „Jei anksčiau pirkėjai įsigydavo visą viščiuką ir sukdavo galvą, ką su juo daryti, tai dabar gamintojai stengiasi pasiūlyti kuo įvairesnį ir priimtinesnį mėsos išpjaustymą, kad vartotojams nereikėtų vargti.

Kiti produktai, tokie kaip marinuoti gaminiai, taip pat kuriami taip, kad būtų kuo paprasčiau paruošiami. Pavyzdžiui, „Vilniaus paukštyno“ „PREMIUM“ prekiniu ženklu pažymėti vištienos gaminiai iš karto supakuojami į kepimui tinkamus indelius, su kuriais mėsą galima pašauti tiesiai į orkaitę. Tad galima mėgautis greitai ir skaniai iškeptais patiekalais, o vėliau nesikamuoti šveičiant kepimo indus“, – šypsosi M.Romaškaitė.

Mėgsta skirtingus produktus ir ingredientus

Daug Lietuvoje užaugintos vištienos Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynai siūlo ne tik vietiniams pirkėjams, bet ir eksportuoja į užsienį – daugiau nei į 50 skirtingų pasaulio šalių. Tačiau bene daugiausiai produktų pasiekia aukštą kokybės kartelę nustačiusias Skandinavijos šalis. Pasiteiravus, kuo gi skiriasi lietuvių ir užsienio vartotojų skoniai, M.Romaškaitė sako, jog tik labai retais atvejais mūsų šalies rinkai tiekiami produktai be pakeitimų iškeliauja ir svetur.

„Pavyzdžiui, skandinavai iš mūsų dažniausiai perka šviežią mėsą ar vartojimui jau paruoštus šaldytus vištienos kepsnelius. Įvairūs marinuoti gaminiai, ypač mėgstami tiek Lietuvoje, tiek kitose Baltijos šalyse, Skandinavijoje nėra tokie populiarūs. Šiaurės šalių prekybos centruose aptiksime vos keletą paprastų marinuotos vištienos rūšių, tuo tarpu Baltijos regione turime platų jos pasirinkimą ir skirtingų skonių įvairovę.

Tačiau įdomu, kad skiriasi net ir iš pažiūros labai panašių Baltijos šalių gyventojų skoniai. Pavyzdžiui, lyginant su lietuviais, estai mėgsta vištieną su mažiau druskos ir aštrių prieskonių, o latviams patinka kiek rūgštesnis skonis. Šiose kaimyninėse šalyse itin populiarūs ir jau iškepti bei atvėsinti produktai. Todėl prieš pasiūlydami gaminius skirtingų šalių pirkėjams, tokius skirtumus vištienos gamintojai turi perprasti“, – aiškina pašnekovė.

Ji pastebi, kad išbandydami naujus gaminius, lietuviai yra netgi šiek tiek drąsesni nei skandinavai. „Lietuviai laukia naujovių ir mielai jas išbando. Vien iš to, kiek naujienų kasmet pristatome Lietuvos rinkai, matome, kad mūsų vartotojai yra ištroškę naujovių. Žinoma, dėl to kaskart vis sunkiau pirkėjus nustebinti. Tačiau džiaugiamės, kad vartotojams įdomu išbandyti, o mums – kurti ir pristatyti vis naujus receptus.“

Kas lemia vartotojų pasirinkimą?

Kalbėdama apie užsienio ir Lietuvos vartotojų panašumus bei skirtumus, „Vilniaus paukštyno“ atstovė pastebi, kad kol kas vis dar skiriasi vištienos gaminių atrankos kriterijai. Pasak jos, jei mažiau kainoms jautrūs skandinavai jau šiandien mėsą renkasi pirmiausia atsižvelgdami į jos kokybę, tai Lietuvoje šios vertybės dar tik skinasi kelią.

„Lietuviškas, uždaras ūkininkavimo modelis, kai vištienos gamybos procesas yra kontroliuojamas nuo viščiukų auginimo iki galutinio produkto, atitinka aukštus skandinavų kokybės standartus. Tačiau į mūsų šalį atvežamai vištienai kol kas nėra taikomi tokie pat griežti reikalavimai. Ne paslaptis, kad bene didžiausi paukštienos importuotojai Lietuvoje yra lenkų gamintojai, kurie nesilaiko tokių aukštų kokybės normų.

Todėl Lietuvos gamintojai ir perdirbėjai kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją su prašymu, jog būtų patvirtintas Nacionalinės kokybės standartas. Jį atitinkantys vištienos gaminiai savo kokybe turėtų pranokti ES ir nacionalinių teisės aktų nustatytus šių produktų saugos, gyvūnų gerovės ir sveikatos bei aplinkosaugos reikalavimus. Tokiu būdu pirkėjai dar geriau supras, kuo skiriasi parduotuvių lentynose esantys ir jiems siūlomi produktai“, – teigia M.Romaškaitė.

Visgi praėjusiais metais atliktos vartotojų apklausos rezultatai parodė kintantį Lietuvos vartotojų požiūrį. Nors pusei lietuvių ir toliau svarbiu vištienos pasirinkimo kriterijumi išlieka kaina, tačiau visgi apie 47 proc. gyventojų prioritetą teikia sveikai mėsai, o 42 proc. gaminius renkasi pagal skonį. Be to, populiarėja lietuviški gaminiai, vis dažniau žmonės gilinasi ir į ant etikečių pateikiamą informaciją, todėl vertina vizualiai patrauklias ir informatyvias pakuotes.

Ant vartotojų stalų – tik visapusiški gaminiai

Paklausus, kaip gamintojai apsisprendžia, kokius produktus pristatyti skirtingų šalių vartotojams, M.Romaškaitė sako, jog šis procesas susideda iš daug žingsnių. „Pirmiausia gamintojai stebi pasaulines tendencijas, bendrauja su įvairių ingredientų ir prieskonių tiekėjais ir aiškinasi, kokios mados šiuo metu vyrauja ar vyraus ateinantį sezoną. Taip pat nuolat stebimi rinkų tyrimai, kurie kas mėnesį parodo, kokie produktai karaliauja pirkėjų krepšeliuose.

Be to, prieš pristatydami bet kokį naują gaminį, kruopščiai jį tobuliname ir atliekame aibę degustacijų. Į jas pasikviečiame įvairaus amžiaus ir skirtingų vietovių gyventojus arba kolegas iš šalių, į kurias produkciją ruošiamės eksportuoti. Atranką atlieka ir prekybos tinklai, kuriuose gaminiai parduodami. Visgi pats geriausias indikatorius yra patys klientai, nes jų dėka labai greitai pamatome, ar naujas produktas išties sėkmingas“, – pasakoja specialistė.

Jos teigimu, vištienos gaminių kūrybos procesas yra nenutrūkstamas darbas. Jau netrukus gamintojai ims tiekti žiemos sezono produkciją ir, dar nesibaigus šiems metams, jau galvoja apie kitos vasaros asortimentą. „Pavyzdžiui, sudarant šios vasaros marinuotų produktų asortimentą, per savaitę man teko paragauti 90 skirtingos receptūros gaminių. Iš tokios gausybės pasirinkimų atrenkame tik keletą geriausių. Gamintojų tikslas – ne užversti vartotojus neaprėpiama galybe produktų, bet suprasti, ko jie iš tiesų nori, kas jiems tikrai patiks“, – patirtimi dalijasi ekspertė.

Pašnekovė pastebi, kad įtaką vartotojų pasirinkimui gali daryti ne tik jų pačių nuomonė, bet ir atsakingas gamintojo indėlis. „Nuolat diegdami inovacijas vištienos gamintojai taip pat diktuoja madas ir kelia kokybės kartelę. Pavyzdžiui, „Vilniaus paukštynas“ šiais metais itin išplėtė produktų, pagamintų iš vištienos, užaugintos be antibiotikų, asortimentą. Dabar lietuviška, sveikatai palanki, be antibiotikų užauginta vištiena yra ne tik šviežios mėsos lentynose, bet ir marinuotuose produktuose, kepsneliuose. Prieš kelis mėnesius „Vilniaus paukštynas“ į rinką išleido ir analogų neturinčią produktų liniją – vištienos gaminius (kumpelius, virtas dešras ir dešreles) „100 proc. lietuviška vištiena, užauginta be antibiotikų“.

Taip tarsi naujam gyvenimui prikeliame klasikinius, tradicinius gaminius, suteikdami jiems šių dienų svarbiausius ir vartotojams aktualiausius privalumus. Taigi, siekiame, jog vartotojai suprastų, kad tokie kokybės standartai turėtų būti savaime suprantami ir kitokie produktai jų stalų apskritai neturėtų pasiekti. Žinoma, be pirkėjų gamintojai nežinotų, kokia kryptimi judėti. Tad tarp gamintojų ir vartotojų vyrauja abipusis ryšys“, – pažymi „Vilniaus paukštyno“ prekinių ženklų vadovė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius