Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kokie požymiai rodo, kad žuvis šviežia ir kokybiška? Pataria specialistai

Žuvis
Vida Press nuotr. / Žuvis
Šaltinis: 15min
0
A A

Pagal sveikatai palankios mitybos principus žuvis, o ypač šviežia, turėtų kuo dažniau atsidurti mūsų racione. Specialistai tvirtina, jog ją reikėtų rinktis bent kartą per savaitę. Deja, Lietuvoje vis dar gana sudėtinga rasti kokybiškos ir šviežios žuvies. Jos mėgėjai žino, kad žuvis gali būti šviežia, atšaldyta, atšildyta arba šaldyta. Tad kaip išsirinkti kokybiškiausią ir kuo skiriasi jų rūšys?

Daugiau 15min Maistas naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

Į šiuos klausimus pranešime spaudai atsako „Sveikatai palankus“ ekspertės ir VšĮ „Ekoagros“ žuvininkystės ekspertas Rolandas Morkūnas.

Svarbu atkreipti dėmesį į ženklinimą

„Išsiunčiau vyrą į parduotuvę nupirkti šviežios lašišos. Kai jis ją parnešė, supratau, jog žuvis – nekokybiška: pažeistos struktūros, košės konsistencijos. Nors ant pakuotės buvo nurodyta „atšaldyta“ ir lašiša pirkta nuo ledo lentynų prekybos centre, matėsi, kad ji atšildyta. Žinoma, vyras patvirtino, kad žuvis buvo parduodama su nuolaida. Nepaisant to, kad vyksta akcija, vartotojai neturi būti klaidinami – parduodama žuvis turi būti kokybiška. Jei žuvis buvo atšildyta (tai aptariamu atveju akivaizdu), tai turi būti nurodyta ženklinimo informacijoje“, – patirtimi dalijasi maisto technologė Raminta Bogušienė.

Europos Sąjungos reglamentuose nurodoma daugybė ženklinimo reikalavimų, kurių gamintojai bei pardavėjai privalo laikytis. Vartotojams, renkantis žuvį, rekomenduojama atkreipti dėmesį į šią informaciją:

1. Gamybos metodą nurodoma frazėmis: „sužvejota...“, „sužvejota gėluose vandenyse...“, „užauginta“.

2. Terminę būklę ir apdorojimą – atšaldyta, šviežia, atšildyta, užšaldyta, rūkyta, vytinta ir kt. Jeigu matote užrašą „atšildyta“, vadinasi, žuvis buvo užšaldyta, o vėliau atšildyta (atitirpinta). Nusipirkus atšildytą žuvį reikėtų suvartoti ją per 24 val. ir jokiu būdu neužšaldyti antrą kartą. Pakartotinai šaldant prarandama žuvies maistinė vertė, prarandama struktūra, skoninės savybės.

3. Tinkamumo vartoti terminą.

4. Išdarinėjimo būdą – žuvis gali būti skrosta arba ne, pašalinta galva, supjaustyta gabalais, paruošta filė ir kt.

Vida Press nuotr./Moteris renkasi žuvį
Vida Press nuotr./Moteris renkasi žuvį

Kaip žuvis turi būti laikoma prekyvietėse?

Perkant žuvį iš ledo vitrinos reikia atkreipti dėmesį, kad mažiausiai pusė žuvies paviršiaus būtų padengta ledu.

Maisto saugos ir kokybės specialistė Akvilė Lekavičiūtė pataria perkant žuvį iš ledo vitrinos atkreipti dėmesį, kad mažiausiai pusė žuvies paviršiaus būtų padengta ledu. Kai žuvis ant ledo laikoma inde, jis turi būti visiškai įkastas į ledą. Atviros ledo vitrinos nėra šaldomos, todėl tinkamą temperatūrą ir žuvies kokybę užtikrina tik pakankamas ledo kiekis ant žuvies paviršiaus.

Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad ledas aplink žuvį būtų švarus. Tamsios spalvos, su priemaišomis ledas gali būti pagamintas iš užteršto vandens arba prieš tai toje pačioje vietoje jau buvo laikyta kita žuvis. Per visą dieną vitriną papildant naujomis žuvimis, nepakeitus ledo švariu, jos gali būti užterštos. Pavyzdžiui, nuo nepakankamai išdorotos žuvies užkrečiama žuvies filė.

Visi užšaldyti žuvininkystės produktai turi būti laikomi ne aukštesnėje kaip minus 18 °C temperatūroje. Tinkamumo vartoti terminus tiekiamiems į rinką žuvininkystės produktams, remdamiesi laboratoriniais tyrimais, nustato gamintojai.

Gyvos žuvys parduotuvėse turi būti laikomos švariame, prisotintame deguonies vandenyje. Jos turi būti sveikos ir normaliai plaukioti.

Kokybiškos žuvies požymiai

Maisto technologė ir mitybos specialistė Raminta Bogušienė teigia, kad žuvies produktų kokybė vertinama pagal produkto juslinius rodiklius (išvaizdą, kvapą, spalvą, konsistenciją, jei produktas paruoštas vartojimui – ir skonį). Nepjaustytos žuvies šviežumą patikrinti lengviausia, nes galima apžiūrėti jos akis, žvynus, pelekus ir žiaunas.

Žuvies akys. Sveikos, šviežios, po pagavimo tinkamai laikomos žuvies akys turi būti iškilios, skaidrios, drėgnos, apvalios, vyzdys juodas, neapsiblausęs. Pradėjusios gesti ar ligotos žuvies akys apsiblausia, sudžiūva, pradeda raukšlėtis, įdumba.

Pelekai ir žvynai. Jie turi būti sveiki, tvirti, drėgni. Senos ar jau senokai pagautos žuvies pelekai bei žvynai yra trapūs, lūžtantys ar iškrentantys vos švelniai užkabinus nagu. Nors vienareikšmiškai negalima pasakyti, kad tai labai svarbus šviežumo ir kokybės kriterijus, nes skirtingoms rūšims žvynai krenta vos palietus, pelekai gali būti paplėšomi gaudymo, krovimo, transportavimo metu.

Žiaunos. Vos pagautos žuvies žiaunos yra ryškiai raudonos, švarios, o laikui bėgant jos tamsėja, įgauna raudonai rudą ar net juodą spalvą arba išblykšta, išsipučia, pradeda net irti ir dvokti, pasidengia gleivėmis ir nešvarumais.

Spalva. Termiškai neapdorota balta žuvis (pavyzdžiui, menkės, otai) turėtų būti permatoma, balkšvos spalvos su rausvais intarpais, o štai matinis atspalvis ir sniego baltumas rodo, kad žuvis nėra pati šviežiausia. Šviežia raudona, tamsi žuvis (pavyzdžiui, lašiša, tunas) yra sodrios, ryškios spalvos, o raumenų struktūra labai aiškiai matoma.

Vida Press nuotr./Žuvis
Vida Press nuotr./Žuvis

Elastingumas. Pasirinkti žuvies gabaliukai, kaip ir nepjaustyta žuvis, turi būti elastingi, tačiau tvirti, paspaudus pirštu neturėtų likti įdubų. Nebijokite paprašyti pardavėjo paspausti pirštu žuvies išoriniame paviršiuje. Nuo paspaudimo likusi duobutė turi atsistatyti. Šis požymis rodo, kad žuvies raumenys yra standūs, neištižę, nesuglebę.

Drėgnumas, blizgumas (ypač jeigu tai riebi žuvis, pavyzdžiui, skumbrė, upėtakis) yra normalu, tačiau lipnios gleivės, po filė gabaliuku susikaupęs tirštas skystis – senos, netinkamai laikytos, užšaldytos ir vėl atšildytos žuvies požymiai.

Jeigu prašote išdoroti ar supjaustyti žuvį prekybos vietoje, visada prašykite pagauti gyvą žuvį ir ją išdoroti jums matant.

„Nusprendę pirkti žuvies gabaliukus, turėtumėte įvertinti raumenų struktūrą – turite matyti tvarkingas, nesutrūkusias skaidulas, nes pagamintas patiekalas nebus standus. Kita vertus, jeigu skaidulos tarsi išbirusios, atsiskyrusios nuo jungiamojo audinio, tai galimas gedimo požymis“, – pabrėžia R.Bogušienė.

Jeigu prašote išdoroti ar supjaustyti žuvį prekybos vietoje, visada prašykite pagauti gyvą žuvį ir ją išdoroti jums matant, o ne imti jau „tik ką“ išdorotą ir padėtą ant ledo.

A.Lekavičiūtė siūlo atkreipti dėmesį ir į skyriaus švarą, dirbančio darbuotojo higieną. Neturėtų būti naudojamos medžiaginės šluostės, medinės lentelės. Peiliai ar kiti įrankiai turėtų būti imami tik švarūs. Jeigu darbuotoja ruošiasi žuvį doroti, pjaustyti be pirštinių, tai prieš pradėdama turėtų nusiplauti rankas.

Ar šaldyta žuvis gali būti kokybiška?

Lietuvoje ne visuomet turime galimybę įsigyti šviežios žuvies, tačiau, pasak „Sveikatai palankus“ eksperčių, šaldyta žuvis irgi nėra blogas pasirinkimas. Juk užšaldymas yra natūralus konservavimo būdas, sustabdantis visus mikrobiologinius procesus, gadinančius žuvies kokybę. Šiuolaikiniai žvejybos laivai aprūpinti pačia moderniausia technika, tad greitai ir kokybiškai užšaldyta žuvis išsaugo bene visas maistingąsias ir skonines savybes.

Tiesa, išsirinkti kokybišką ir skanią šaldytą žuvį gali būti nemenka užduotis. Visų pirma, rinkitės skaidrų įpakavimą, kad galėtumėte apžiūrėti ne tik jo išorę, bet ir vidų. Pakuotė turi būti vientisa, nepažeista, ledo kristalai turėtų būti tolygiai pabirę po visą įpakavimo vidų. Šaldytos žuvies spalvą įvertinti gana sunku, tačiau ji turi būti vienalytė, be patamsėjusių ar pašviesėjusių vietų. Kokybiškai užšaldyta žuvis yra beveik bekvapė arba skleidžia labai silpną kvapą.

Vida Press nuotr./Žuvies filė
Vida Press nuotr./Žuvies filė

Ant užšaldytos žuvies pakuotės visada yra nurodyta užšaldymo (arba gali būti tik pagaminimo) data. Reikia įvertinti laiką, kuris jau praėjęs nuo šios datos. Visada rekomenduojame rinktis vėliau užšaldytą žuvį.

Išsirinkę kokybišką šaldytą žuvį nesugadinkite jos netinkamai atšildydami. Lėtai atšylanti žuvis išlaikys struktūrą, bus nesausa ir skani.

Geriausias atšildymo būdas – įdėti žuvį į šaldytuvą ir leisti jai palaipsniui atšilti. Procesas trunka gana ilgai, tačiau toks būdas leidžia išsaugoti skonį ir tekstūrą. Greitesnis būdas – įsitikinus, kad žuvis yra uždarame plastikiniame maišelyje, ją panardinti į indą su šaltu vandeniu. Svarbu, kad visa žuvis pasinertų į vandenį. Žuvį vandenyje reikia palikti apie valandą.

Atšildymui negalima naudoti karšto vandens, nes žuvis bus atšildyta netolygiai, išoriniai audiniai bus pažeisti bakterijų, kol atšils žuvies vidiniai sluoksniai.

Ploną žuvį, kaip, pavyzdžiui, menkės filė, galima atšildyti tiesiog po tekančio šalto vandens srove. Maisto saugos ir kokybės specialistė A.Lekavičiūtė pabrėžia, kad atšildymui negalima naudoti karšto vandens, nes žuvis bus atšildyta netolygiai, išoriniai audiniai bus pažeisti bakterijų, kol atšils žuvies vidiniai sluoksniai.

„Taip pat svarbu nepažeisti temperatūrinių režimų, ypač vasarą, gabenant iš prekybos centrų namo. Šviežią ir šaldytą žuvį geriausia neštis šaltkrepšiuose, nelaikyti mašinose ilgą laiką. Jei nusipirkote greitai gendantį produktą, t.y. žuvį, siekite, kad kuo greičiau ji atsidurtų jūsų šaldytuve“, – priduria R.Bogušienė.

Vida Press nuotr./Žuvis keptuvėje
Vida Press nuotr./Žuvis keptuvėje

VšĮ „Ekoagros“ žuvininkystės ūkių tikrintojas Rolandas Morkūnas:

Lietuvos tvenkiniuose kasmet išauginama per 4 tūkst. tonų kokybiškų, prekinių žuvų. Suvartojama apie 2,5 tūkst. tonų, o visa kita eksportuojama, reeksportuojama į Lenkiją, Latviją, Vokietiją, šiek tiek – į Angliją, Airiją, Švediją. Daug žuvų ir importuojama (upėtakiai, lašišos ir didžioji dalis jūrinių žuvų rūšių). Dalis perdirbama ir reeksportuojama, o dalis lieka Lietuvoje.

Tik labai nedidelis kiekis žuvų išauginamas uždaros vandens apytakos žuvų auginimo fermose po stogu, naudojant koncentruotus kombinuotus pašarus. Jei laikomasi technologinių reikalavimų ir naudojami pašarai be GMO priedų ar augimo stimuliatorių, taip išaugintų žuvų kokybė – gera.

Žuvis – labai geras, sveikas, naudingas produktas. Deja, jos Lietuvoje suvartojama mažai. Vakarų Europos šalyse vienas gyventojas vidutiniškai suvartoja apie 35 kg žuvų per metus, Lietuvoje – tik apie 14 kg. Tai tikrai mažoka, nes žuvis – labai naudingas, sveikas ir reikalingas produktas, kuris galėtų papildyti gyvulinių baltymų ar riebalų trūkumą, atsisakius savo racione mėsos.

Verta atkreipti dėmesį į ekologiškas žuvis – tai produkcija, išauginta laikantis daugelio apribojimų: naudojami tik ekologiniai pašarai arba tik natūralus maistas be papildomo šėrimo, jokių pesticidų, herbicidų naudojimo ūkyje, streso mažinimas (jokių žvejybų, maudynių tvenkiniuose, laužų pakrantėse), griežtas vandens kokybės parametrų sekimas, fiksavimas ir kontrolė, griežtas medikamentų ribojimas ir kontrolė (o jų ir būtinybė visada mažesnė, kai žuvys tvenkinyje auginamos rečiau), daug gamtosauginių reikalavimų.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie MAISTO rubriką