Dabar populiaru
Publikuota: 2019 birželio 6d. 00:00

Nealkoholinis midus – naujiena ir Lietuvoje, ir pasaulyje

Gamyba
Partnerio nuotr. / Gamyba

Graikų mitologijoje Olimpo dievai mėgavosi gėrimu, suteikiančiu jiems amžiną jaunystę ir nemirtingumą. Buvo tikima, kad „dievų nektaras“ – aromatingi lašeliai, nukritę iš dangaus ir virtę ryto rasa, kurią nuo žiedų surenka bitės. Pasirodo, kad bičių surinktas medaus nektaras, iš kurio gaminamas midus, net galėtų būti laikomas seniausiu gėrimu pasaulyje.

Midaus istorijos vingiai

Alų, midų gėriau, per barzdą varvėjo, burnoj neturėjau – taip baigiasi daugelis lietuviškų pasakų. Pasirodo, Šiaurės Europos vynu vadinamas gėrimas atsirado gerokai anksčiau nei, pavyzdžiui, alus ar vynas. Nors teorijų apie midaus atsiradimą būta visokių, tačiau labiausiai tikėtina, kad šį gėrimą padovanojo pati gamta. Laukinės bitės gyvendavo drevėse, kur jų surinktas medus natūraliai atsiskiesdavo lietaus vandeniu. Į jį iš aplinkos patekus natūralioms rūgimo bakterijoms prasidėdavo fermentacijos procesas.

Partnerio nuotr./Molinė tara
Partnerio nuotr./Molinė tara

Midus – karalių gėrimas

Nors Olimpo kalne sėdintys graikų dievai mėgavosi medaus gėrimu, tačiau jie – ne vieninteliai. Pasirodo, kad šio auksinio gėrimo entuziastė buvo ir Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta, turėjusi net savo mėgstamo gėrimo receptą, kuris buvo gaminamas su rozmarinu, čiobreliais, lauro lapais ir saldžiosiomis erškėtuogėmis.

Šis gėrimas taip pat buvo populiarus Lietuvoje. Viduramžių kronikininkai mini, jog midus – vienas iš pagrindinių baltų gėrimų, kurio buvo ragauta pavalgius, puotų metu. Tad ir mūsų šalies diduomenė bei kunigaikščiai nebuvo išimtis, jie mėgavosi šiuo karališku gėrimu. Savo midaus virėją turėjo žymioji Lietuvos didikų giminė – Radvilos.

Partnerio nuotr./Gamyba
Partnerio nuotr./Gamyba

Skonio variacijos

Pagrindiniai midaus ingredientai – medus ir vanduo, tačiau skonio paletė gali kisti. Yra gana nemažai medaus rūšių, kurių kiekviena – savita ir labai naudinga, pavyzdžiui, aviečių medus – šviesus, malonaus, bet gana stiproko kvapo, o štai kiaulpienių – aukso spalvos, kvapnus, kartokas. Būtent gamybos procesui naudojamas medus gali nulemti skonį.

Ne ką mažiau svarbesnis ingredientas – prieskoniai, kurie yra naudojami, pavyzdžiui, pušų pumpurai suteikia aitrumo, kadagio uogos – pikantiškumo, ąžuolo žievė – priduoda sodrumo, apyniai – suteikia kartumo ir panašiai. Štai midaus nektaro gamyboje yra naudojamos šviežios uogos ar jų sultys, pavyzdžiui, spanguolių, juodųjų ar raudonųjų serbentų, vyšnių, mėlynių, aviečių.

Partnerio nuotr./Liepžiedžiai
Partnerio nuotr./Liepžiedžiai

Atgaivino senąją receptūrą

Nykstant miškams išnyko ir drevinė bitininkystė, su ja užmarštin nugrimzdo ir midaus populiarumas. Tačiau legendą Lietuvoje pavyko atkurti XX amžiaus viduryje Stakliškių bendrovėje „Lietuviškas midus“, kurioje iki šiol midus gaminamas laikantis senųjų gamybos tradicijų: medaus ir vandens misa fermentuojama, į ją įdedama įvairių uogų, žolelių.

Įmonė ne tik tęsia senovės lietuvių midaus gamybos tradicijas, bet ir nenustoja stebinti: šią vasarą pristatė analogų Lietuvoje ir pasaulyje neturintį – nealkoholinį midų. „Nealkoholinių gėrimų populiarumas nuolat auga, ši tendencija tik stiprėja. Kurdami naująjį gėrimą norėjome suteikti galimybę pažinti bei įvertinti midaus skonį ir tiems, kurie alkoholinių gėrimų nevartoja“, – teigė bendrovės „Lietuviškas midus“ gamybos vadovė Jolanta Sodaitytė.

Partnerio nuotr./Bokštas-muziejus
Partnerio nuotr./Bokštas-muziejus

Gaminant šį unikalų gėrimą kiekvienam jo litrui sunaudojama iki pusės kilogramo medaus. Iš viso įmonė per metus skystojo geltonojo aukso, kurį superka iš Lietuvos bitininkų, sunaudoja iki 100 tonų. Gamyboje nenaudojami jokie konservantai, dažikliai ir kvėpikliai – viskas imama iš natūralios gamtos. Nealkoholinio midaus, kaip ir kitų Stakliškių įmonės gėrimų gamyboje, naudojamos įvairiausios lietuviškos žolelės: receptūrose galima aptikti liepų žiedų, apynių, čiobrelių, mėtų bei kitų augalų pavadinimų. Vienam iš gėrimų pagaminti naudojama net 14 skirtingų prieskoninių žolelių!

Stakliškės – unikali istorijos pamoka

Būta pasakojimų, kad protėviai midų, kelis kartus permaišę, pildavo į statines, užsmaluodavo plyšius ir kasdavo į žemę ar saugodavo giliuose šaltuose rūsiuose net keliasdešimt metų. Šiandien įmonė koja kojon žengia su technologijomis, tačiau talpyklose midus ir midaus produktai bręsta lygiai taip pat, kaip ir prieš keletą amžių dvarų ar pilių rūsiuose: midus pilstomas į butelius mažiausiai po 24 mėnesių, kai buvo paruošta jo misa.

Partnerio nuotr./Nealkoholinis midus
Partnerio nuotr./Nealkoholinis midus

Norite išgirsti midaus atsiradimo ir gamybos istoriją, pamatyti ankstesniųjų laikų midaus gėrimo indus? Stakliškių midaus gamyklos lankytojams yra rengiamos ne tik ekskursijos ir degustacijos, svečiai taip pat yra maloniai kviečiami apsilankyti midaus muziejuje, įsikūrusiame senajame gamyklos bokšte Stakliškėse, kuriame XIX a. veikė alaus bravoras, buvo džiovinami grūdai (dėl ekskursijos ir degustacijos skambinkite +370 698 52907 arba registruokitės internete).

Partnerio turinys
Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Skanumėlis

Video

10:20
01:22
00:55

Liaudies alus

Gera savijauta – tavo pasirinkimas

Namų šefas

Konkursas
Konkursas

Visi į lauką!

Parašykite atsiliepimą apie MAISTO rubriką