Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 06 04, 20:59

Populiarėjanti fleksitarinė mityba: kokie jos principai ir kodėl ją lengva išbandyti vasarą?

Pasauliui suklusus dėl bauginančių klimato krizės prognozių, gyvūnų gerovės pažeidimų bei medikų įspėjimų, mitybos pasirinkimams suteikiamas vis didesnis svoris. Pastaruosius keletą metų tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse sparčiai ėmė populiarėti fleksitarinė mityba. Kas daro ją tokią patrauklią?
Kepti žiediniai kopūstai su padažu
Daug daržovių, mažai gyvūninių produktų / Vida Press nuotr.

„Galima sakyti, kad fleksitarinės mitybos esmė užkoduota pačiame pavadinime – tai lankstus vegetarizmas (angl. flexible + vegetarian = flexitarian). Šiam mitybos modeliui būdinga augalinių produktų gausa ir tik retkarčiais į racioną įtraukiami gyvūninės kilmės patiekalai. Kitaip tariant, fleksitarai mėsos, sūrio ir kitų gyvūninių produktų neatsisako, tačiau juos vartoja gana retai“, – fleksitarizmą apibūdina gyvūnų gerovės organizacijos „Gyvi gali“ vadovė Meda Šermukšnė.

Fleksitarizmas griežtų gairių neturi – tai veikiau gyvenimo būdas nei dieta.

Fleksitarizmas griežtų gairių neturi – tai veikiau gyvenimo būdas nei dieta. Renkantis šią mitybą įprasta valgyti daug vaisių, daržovių, ankštinių bei visadalių grūdų. Kadangi mėsos, pieno produktų ar kiaušinių vartojama mažai, pagrindiniais baltymų šaltiniais tampa augalinės gėrybės: pupelės, avinžirniai, lęšiai, tofu, įvairios sėklos ir riešutai. Taip pat fleksitarai stengiasi vengti stipriai perdirbtų gaminių, pridėtinio cukraus ir teikia pirmenybę natūraliems, sveikiems produktams.

Kaip mitybos pasirinkimai keičia pasaulį

Apie neigiamą maisto pramonės įtaką klimatui kalbama jau seniai. Štai, pavyzdžiui, Europoje 10 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų susidaro žemės ūkyje. Beveik 70 proc. šio kiekio tenka gyvulininkystės sektoriui, didžiąją dalį išskiriant industrinėms karvių fermoms.

Reaguodama į maisto poveikį klimatui, Europos komisija parengė strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ (angl. From Farm to Fork), kuria per artimiausią dešimtmetį sieks sudaryti sąlygas pereiti prie tvaresnės ES maisto sistemos. Viena svarbių šios strategijos dalių – skatinti žmones valgyti daugiau vaisių ir daržovių bei mažinti mėsos vartojimą. O tai ir yra fleksitarinės mitybos pagrindas.

Vida Press nuotr./Daržovės
Vida Press nuotr./Daržovės

Fleksitarizmas fokusuojasi į daržovių, vaisių, augalinių baltymų bei riebalų vartojimą – sveikos mitybos principus, kuriuos rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija. Kartu su reguliariu fiziniu krūviu toks valgymo būdas padeda išvengti nutukimo, širdies ir kraujagyslių ligų, antrojo tipo diabeto bei dalies vėžinių susirgimų.

Reikšmingiausią pokytį gyvūninių produktų mažinimas, be abejo, atneštų patiems gyvūnams. Organizacijos „Animal Charity Evaluators“ atlikto tyrimo duomenimis, jų 2018 m. buvo nužudyta maždaug 772 milijardai. O vienas augalinę mitybą praktikuojantis žmogus tais pačiais metais neprisidėjo prie 105 gyvūnų nužudymo.

Pokyčiai per naktį neįvyksta ir geriausia jų siekti palaipsniui.

„Perėjimas prie visiškai augalinės mitybos reikšmingai prisidėtų prie opių šių dienų problemų sprendimo. Tačiau pokyčiai per naktį neįvyksta ir geriausia jų siekti palaipsniui. Fleksitarizmas galėtų būti gera tarpinė stotelė mitybos keitimo kelyje“, – mintimis dalijasi M.Šermukšnė.

Vasara – idealus sezonas pokyčiams

Praktikuojant fleksitarinę mitybą, gerą savijautą užtikrins augalinių produktų įvairovė. Ja vasaros sezonas Lietuvoje tikrai lepina. Tai ridikėlių, žirnelių, agurkų, pomidorų, įvairių uogų, vaisių bei daugelio kitų gėrybių metas.

Vida Press nuotr./Kepti paruoštos daržovės
Vida Press nuotr./Kepti paruoštos daržovės

Dalį šių produktų parduotuvėse nesunkiai rasite ištisus metus, tačiau juos reikėtų valgyti būtent vasarą. Priežastis paprasta – sezoninis derlius turtingesnis savo maistine verte. Natūraliai sunokę vaisiai ir daržovės išlaiko daugiau vitaminų, mineralų ir kitų organizmui būtinų medžiagų. Be to, pasižymi sodresniu kvapu ir skoniu.

Šio straipsnio publikavimas – ne pelno siekiančios organizacijos „Gyvi gali“ projekto „Nori gali“ dalis. Projektas skatina atrasti augalinio maisto naudas bei skonių įvairovę. Visą vasarą dairykitės įdomiausių straipsnių augalinės mitybos temomis!

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie MAISTO rubriką