Dabar populiaru
Publikuota: 2019 rugsėjo 20d. 16:00

Sūrininkai kviečia į naują renginį: papasakojo, ką labiausiai mėgsta tautiečiai

Sūrininkas Valdas Kavaliauskas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Sūrininko Valdo Kavaliausko gamintas sūris

„Sūris yra gyvybė. Jo viduje vyksta daugybė dalykų, kurių mes nematome plika akimi“, – sako sūrio kultūros židinio „Sūrininkų Namai“ įkūrėjas ir sūrio tradicijų puoselėtojas Valdas Kavaliauskas. Drauge su dar viena lietuviško sūrio entuziaste, buvusia žurnaliste, parduotuvėlės „Pieno namai“ įkūrėja Ilona Bukaltiene jiedu sumanė Lietuvos pievų ir miškų skonį atvežti į Vilnių, kur vyks naujas sūriams skirtas renginys.

Prieš gerą dešimtmetį apie brandintus lietuviškus sūrius buvo nedaug kalbama. Ir visai nedaug kas žinojo apie keletą keistuolių, kurie išvyko į kaimą auginti karvių, avių ir ožkų, o savo nedidelėse kaimo trobelių virtuvėlėse pradėjo spausti sūrius. Kad viskas vyktų taip, kaip reikia, jie sūrių gamybos paslapčių mokėsi Prancūzijoje ir nekreipė dėmesio į skeptikus, kurie aiškino, kad gerą sūrį pagaminti gali tik tie, kurie turi ypatingas sąlygas, ypatingus pelėsius ir bakterijas.

Gandas apie lietuviškus sūrius pradėjo sklisti prieš penkerius metus, kai sūrininkų produktus pradėjo ragauti sūrio gerbėjai.

„Kur tik galėjome ieškojome žinių, bandėme patys, kvietėmės mokytojus iš Normandijos, iš Alpių regiono, patys važiavome mokytis į Prancūziją, net nepastebėjome, kaip gimė Lietuvos sūrininkų judėjimas“, – pasakoja šiandien bene garsiausias Lietuvos sūrininkas, sodybos „Paskui saulę ir ožkas“ įkūrėjas V.Kavaliauskas ir priduria, kad gandas apie lietuviškus sūrius pradėjo sklisti prieš penkerius metus, kai sūrininkų produktus pradėjo ragauti sūrio gerbėjai.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Sūrininkas Valdas Kavaliauskas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Sūrininkas Valdas Kavaliauskas

V.Kavaliauskas neabejotinai norėtų, kad sūrininkų atsirastų vis daugiau ir vis naujų, tačiau entuziastų būriai turguose prie prekystalių nestovi. „Sūrininko gyvenimas nėra paprastas, turi jam atsiduoti ir negailėti nei jėgų nei laiko. Gyvulius reikia prižiūrėti, melžti tris kartus per dieną ir nesvarbu, ar šventės, ar savaitgaliai, ar karštis lauke, ar šaltis. Ne kiekvienas tai ištveria, o romantika, kuri pradžioje daug kam susuka galvas, gana greitai išgaruoja“, – sako jis.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Sūrių gamyba
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Sūrių gamyba

Ar per dešimtmetį sūrininkas jau perprato Lietuvos sūrio mėgėjų skonį? „Taip jau istoriškai susiklostę, kad lietuviai labiau vertina kietuosius, ilgai brandintus sūrius, – atsako jis. – Iš kelionių dažnas parsiveža ir prancūziškų sūrių nostalgiją, ne mažiau vertinami ir tradiciniai varškės sūriai. Juose, tiesa, daug skonio ieškoti nereiktų, gal todėl dabar taip populiaru juos gardinti įvairiais prieskoniais, žolelėmis ar netgi kepti“.

Vilmos Deveikytės/„Benedikto turgus“ nuotr./„Pieno namų“ sūris
Vilmos Deveikytės/„Benedikto turgus“ nuotr./„Pieno namų“ sūris

Gurmaniškas sūrio skonis – kas kita. Tą patį teigia ir I.Bukaltienė, turguje kasdien girdinti sūrio ragautojų klausimus – kaip ilgai sūris buvo raugintas? Iš kokio pieno – šviežio ar pasterizuoto – jis pagamintas? Kur buvo laikomas ir kaip ilgai brandinamas? „Ne į visus klausimus galiu atsakyti, štai todėl ir sugalvojome sūrio mugę, kad žmonės ateitų, patys su sūrininkais pabendrautų ir rūpimus klausimus išsiaiškintų“.

Lietuviai vis dar labiausiai vertina karvės pieno sūrius, nors itin populiarėja ir ožkos bei avies pieno sūriai.

Žurnalistiką į prekybą pieno produktais iškeitusi Ilona patyrė, kad lietuviai vis dar labiausiai vertina karvės pieno sūrius, nors pastaruoju metu itin populiarėja ožkos ir avies sūriai. „Dėl skonio juk paprastai nesiginčijama“, – šypsosi moteris ir mugės lankytojams žada įdomias pažintis su sūrio gamybos amatu bei edukacines programas.

Vilmos Deveikytės/„Benedikto turgus“ nuotr./Graikiškas sūris
Vilmos Deveikytės/„Benedikto turgus“ nuotr./Graikiškas sūris

Savo ūkyje net aštuonias sūrio rūšis gaminantis V.Kavaliauskas neabejoja, kad sūrio mėgėjų skonis priklauso ne tik nuo susiformavusių įpročių, bet ir nuo sezono. „Geriausi sūriai yra tie, kuriuos žmonės perka, mėgsta ir kurių grįžta“, – sako sūrininkas, mugėje skaitysiantis paskaitą „Gyvas sūris: skonis, kvapas, tekstūra“.

Vilmos Deveikytės/„Benedikto turgus“ nuotr./Itališkas sūris
Vilmos Deveikytės/„Benedikto turgus“ nuotr./Itališkas sūris

Vlado Kavaliausko lietuviškų sūrinių ir jų sūrių trejetukas:

  • Sūrinė „Varinis puodas“ – karvės pieno sūris „Viržinis“
  • Laužėnų kaimo šeimos ūkio sūrinė – ožkos pieno sūris „Ožka pataluose“
  • Vaidos Genienės sūrinė – ožkų pieno sūris „Lėtas“

Ilonos Bukaltienės lietuviškų sūrinių ir jų sūrių trejetukas:

  • Sūrinė „Paskui saulę ir ožkas“ – ožkų pieno sūris „Angliukas“
  • Sūrinė „Laimingi sūriai“ – avies pieno sūris „Sūrios nuodėmės“
  • Sūrinė „Varinis puodas“ – karvių pieno sūris „Viržinis“

Susipažinti su lietuviškais sūriais ir sūrininkais, o taip pat ir sūriais iš Italijos bei Graikijos, visi norintys galės rugsėjo 22 d., sekmadienį, nuo 10 iki 15 valandos Benedikto sūrių mugėje Vilniaus „Benedikto turguje“.

Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Video

02:13
02:24
00:57

Dabar tu gali

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie MAISTO rubriką