Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Tyrimas: arbatą lietuviai mėgsta, bet geria neteisingai. Kokios klaidos dažniausios?

Arbata
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Arbata
Šaltinis: 15min
2
A A

Lietuviai arbatą mėgsta taip pat kaip ir kavą, tačiau jiems trūksta bendrų žinių apie arbatos ruošimą ir kainodarą. Mėgstamiausios yra juodoji ir žalioji arbatos, o pagrindinis pasirinkimo kriterijus – šio karštojo gėrimo skonis. Tokie duomenys išaiškėjo „Skonio ir kvapo akademijos“ užsakymu atlikus tyrimą apie kavos bei arbatos vartojimą Lietuvoje.

Daugiau 15min Maistas naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

Atlikus apklausą paaiškėjo, kad tiek arbatą, tiek kavą renkasi ir mėgsta 48 proc. apklaustųjų, renkasi tik arbatą – 22 proc. Palyginimui: kavą kaip pirmą pasirinkimą nurodė 24 proc. respondentų. Kiek daugiau nei trečdalis žmonių mano, kad arbata yra skanus gėrimas ir geria jos sąlyginai daug – 2-3 puodelius per dieną išgeria 60 proc. apklaustųjų.

Netikėta, kad žalioji arbata yra viena mėgstamiausių ir kad šis procentas gerokai viršija Europos šalių vidurkį, kur karaliauja juodoji arbata

„Apie arbatą ir jos vartojimą sklando nemažai mitų, todėl norėjome išsiaiškinti, kiek iš tiesų Lietuvoje pažįstamas šis gėrimas. Kai kurių tyrimo išvadų tikėjomės, pavyzdžiui, kad arbata yra tiek pat mėgstama kaip ir kava. Tačiau kai kurios išvados labai nustebino. Pavyzdžiui, nesitikėjome, kad žalioji arbata yra viena mėgstamiausių ir kad šis procentas gerokai viršija Europos šalių vidurkį, kur karaliauja juodoji arbata“, – pastebi „Skonio ir kvapo akademijos“ lektorius ir arbatos žinovas Andrius Žilinskas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Andrius Žilinskas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Andrius Žilinskas

Pasak jo, stebina ir tai, kad nors žalioji arbata yra mėgstama, tačiau trūksta žinių apie tokios arbatos paruošimą. Net 41 proc. respondentų mano, kad žalioji arbata yra ruošiama užplikant ją verdančiu vandeniu.

Žaliąją arbatą reiktų užpilti 70-85 laipsnių vandeniu.

„Galbūt mėgstančių arbatą žmonių būtų dar daugiau, jei jiems būtų žinoma, kad žaliosios arbatos plikyti verdančiu vandeniu negalima. Tiesa, būtent tik jos, nes ši arbata jautriausia ir tada praranda savo skonį, apkarsta. Taip galima sugadinti ir pačią geriausią ir brangiausią arbatą. Žaliąją arbatą reiktų užpilti 70-85 laipsnių vandeniu. Mano patarimas būtų net nelaukti, kol arbatinukas užvirs ir tik pradėjus jam burbuliuoti išjungti ir kiek palaukus pilti ant arbatžolių“, – sako A. Žilinskas.

Taip pat dažnai manoma, kad žaliosios arbatos negalima plikyti du kartus. Pasak arbatos žinovo, Kinijoje tos pačios žaliosios arbatos arbatžolės užplikomos net iki 5 kartų, o pirmasis puodelis dažnai net ir paaukojamas „arbatos dievams“. Plikant tas pačias žaliosios arbatos arbatžoles kelis kartus, svarbu neleisti joms išdžiūti.

„Dar vienas mus nustebinęs šios apklausos aspektas buvo respondentų įsitikinimas, kad arbata pakeliuose yra pigesnė už birią arbatą – taip manė kiek daugiau nei pusė apklaustųjų. Paradoksalu, bet biri arbata dažnai yra kokybiškesnė, tačiau ir pigesnė už arbatą pakeliuose. Pastarosios didžiąją kainos dalį sudaro pakuotė, patys pakeliai, dažikliai ir saldikliai“, – kainų skirtumus komentuoja A.Žilinskas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Arbatinukas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Arbatinukas

Jo teigimu, paprasčiausias palyginimas yra grynasis arbatos kiekis. Už tą pačią kainą įsigytos birios arbatos ir arbatos pakeliuose kiekis gali skirtis net tris kartus. Kitaip tariant, tiek kartų arbata pakeliuose gali ir dažnai būna brangesnė už birią arbatą.

Apklausos dalyviams taip pat buvo pateikiami kiti su arbata susiję teiginiai. Pasak A.Žilinsko, verta išskirti teiginį, kad juodoji, žalioji ir baltoji arbata yra to paties arbatkrūmio lapai. Šiam teiginiui pritarė ketvirtadalis respondentų. „Lengva suklysti ir pagalvoti, kad tai skirtingi augalai, nes šios arbatos yra ir labai skirtingo skonio. Iš tiesų, jų gamybai naudojami tie patys lapeliai, skiriasi tik jų paruošimo būdas, pavyzdžiui, žalioji arbata nėra fermentuojama“, – komentuoja arbatos žinovas.

Beveik pusė apklausos respondentų manė, kad arbata neturi galiojimo laiko, jei yra laikoma sausai. Pasak „Skonio ir kvapo akademijos“ lektoriaus A. Žilinsko, pagal higienos normas arbata turėtų būti suvartojama per 2 metus, tačiau gamintojai dažniausiai nurodo 5 metų laikotarpį. Iš tiesų, tik pu-erh arbata neturi galiojimo laiko, – kuo ji senesnė, tuo arbatos žinovų ir mėgėjų vertinama labiau.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Tyrimo duomenų iliustracija
Tyrimo duomenų iliustracija

Reprezentatyvų Lietuvos gyventojų tyrimą „Skonio ir kvapo akademijos“ užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Lietuvos gyventojų arbatos vartojimo įpročių tyrimas vykdytas 2016 metų gruodžio 10-17 dienomis visoje šalies teritorijoje. Iš viso apklausti 1007 18-65 metų amžiaus respondentai.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie MAISTO rubriką