Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Prenumeruoti
2019 02 12 /2021 10 08

Unikalus lietuviškas desertas, vertas būti ant svarbiausių švenčių stalo

Šakotis – desertas, dėl kurio autorystės gali ginčytis ne viena tauta. Mat panašus pyragas kepamas Lenkijoje, Vokietijoje, Baltarusijoje, Latvijoje, Švedijoje ir dar keliose šalyse. Tačiau lietuviškas šakotis unikalus savo forma – dailiais spygliukais, kuriuos taip gardu laužyti ir skanauti. Būtent dėl prabangios išvaizdos be šio pyrago yra neįsivaizduojamos didžiausios šventės – vestuvės, krikštynos, jubiliejai, Kalėdos ar Velykos.
„Rivonoje“ kepami šakočiai
„Rivonoje“ kepami šakočiai / Luko Balandžio / 15min nuotr.

Iki šiol nesutariama, kur buvo pradėti kepti šakočiai. Viena versija teigia, kad Europoje juos XV a. kepė ir receptą uoliai saugojo vienuoliai. Pyragas vadintas baumkuchen (vok. medis-pyragas), mat jo forma primena medį. Baumkuchenas kepamas tešlą pilant ant specialaus iešmo, o padarius skersinį pyrago pjūvį, matosi tarsi medžio kamieno rievės.

Kiti šaltiniai teigia, kad pirmąjį baumkucheną Prūsijos karaliui 1790 m. iškepė karaliaus kepėjas. Į Lietuvą šio pyrago tradicija atkeliavo XX a. pradžioje ir jis buvo pradėtas kepti vienuolynuose.

Šakočiui pagaminti reikia miltų, cukraus, kiaušinių, sviesto ir grietinės. Didžiąją tešlos dalį sudaro kiaušiniai, būtent dėl to šio pyrago spalva yra tokia dailiai geltona, o skonis maloniai švelnus.

VIDEO: Unikalus lietuviškas desertas, vertas būti ant svarbiausių švenčių stalo

Prabangiam kepiniui iškepti reikalinga ne tik ypatinga tešlos sudėtis, bet ir speciali krosnis, turinti besisukantį iešmą. Ant jo kiaurasamčiu pašlakstant pilama tešla, laukiama, kol vienas sluoksnis iškeps, tada pilamas kitas. Taip kartojama, kol pyragas įgauna reikiamą tūrį. Šis darbas reikalauja gerų įgūdžių ir ištvermės, mat nuolat tenka stovėti prie įkaitusios krosnies, o bet koks netikslus judesys gali sugadinti visą pyrago išvaizdą.

Prieš mėnesį šakočius pradėjusiame kepti „Norfos“ prekybos tinklo kulinarijos ceche kasdien iškepama po 70 šakočių. Dvi krosnis prižiūri viena darbininkė, kuri ant iešmų kiaurasamčiu pila tešlą ir prižiūri visą kepimo procesą. Ant vieno iešmo telpa 6 šakotukai, kurie, pasivartę krosnyje nuo 1,5 iki 3 val. paskui atvėsinami, pjaustomi ir dedami į dėžutes.

„Šakočius kepame pagal senovinį receptą, nededame jokių dažiklių, ką teko pastebėti pas kai kuriuos gamintojus. Tešlai naudojame kiaušinių masę, vadinamą melanžą, nes taip yra patogiau, kadangi išvengiame sudužusių kiaušinių“,- sako bendrovės „Rivona“ technologė Jurgita Jasionytė. O kiaušinių vienam šakočio kilogramui reikia išties nemažai - net 700 g. Vadinasi, apie 16 vienetų.

Pašnekovės teigimu, bendrovė turi įsigijusi ir netrukus pradės eksploatuoti ir pusiau automatinę šakočių krosnį, kurioje reikės mažiau rankų darbo ir bus kepami tik maži suvenyriniai šakočiai.

Na, o norinčius paskanauti naujųjų „Norfos“ šakočių, kviečiame dalyvauti žaidime. Valstybės atkūrimo dieną - Vasario 16-ąją švęskime su lietuviškais patiekalais!

Sveikiname nugalėtojus: Pavelą, Jolantą ir Renatą, kurie jau skanauja „Norfos“ šakočius!

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pranešimas apie prašymų dėl triukšmo mažinimo priemonių įgyvendinimo išlaidų kompensavimo priėmimą
Reklama
Atėjo metas apsitverti sklypą: specialistų patarimai
Reklama
Steikų diena: kaip paruošti sultingą ir burnoje tirpstantį steiką?
Reklama
„CFMOTO“ tapo naujos motociklų vairavimo akademijos Lietuvoje partneriais
Užsisakykite 15min naujienlaiškius