-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti

Arūnas Starkus: „Mokykimės ragauti vyną“

Kaip išsirinkti vyną, kuris nenuviltų? Ir kaip nepasiklysti klaidžiuose vyno lentynų labirintuose? Klausiame „Vyno klubo“ įkūrėjo, Lietuvos someljė asociacijos prezidento Arūno Starkaus.
Arūnas Starkus
Arūnas Starkus / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Dažnai pastebime tarp vyno lentynų kaip po klaidų mišką besiblaškančius piliečius, studijuojančius kainas ir vartančius butelius. Jei paklaustume jų, dauguma pasakytų, kad nori skanaus gero vyno. O kaip atskirti gerą nuo blogo?

Šiais laikais turbūt nebėra blogo vyno. Jis gali būti neišraiškingas, nepakankamai sudėtingas, trumpai trunkančio skonio, tačiau retai blogas.

Gal galioja taisyklė „pirk brangesnį ir neapsiriksi“?

Tikrai taip. Kylant kainai, kokybė dažniausiai gerėja. Tuo galima nesunkiai įsitikinti net nieko apie vyną neišmanant: brangesnio, kokybiškesnio vyno skonis daug ilgiau išlieka burnoje – tiesiog suskaičiuokite, kiek sekundžių jaučiate vyno skonį jį nuriję. Vyno mėgėjams tai svarbus veiksnys. Šio gėrimo rinkoje yra didelė konkurencija, todėl neišraiškingas, trumpo skonio ir poskonio vynas tiesiog greitai iš jos išnyksta.

Bet žmonės, dažnai nesigilindami į kokybę, regioną ar vynuogių rūšį, tiesiog perka vyną prekybos centruose per išpardavimus. Ką patartumėte tiems, kurie yra naujokai vyno pasaulyje?

Nėra formulės, nuo ko jiems reikėtų pradėti, nes kiekvienas vynas turi savo vartotoją. Kartais rimtas solidus vyriškis, rūkantis cigarą, gurkšnoja lengvą, gėlėmis dvelkiantį vyną – juk pasirinkimas yra labai individualus dalykas. Na, jei žmogus pirmą kartą ateina pirkti vyno (pavyzdžiui, jei jam aštuoniolika metų), jis tikrai gali suklysti. Tačiau jei pasisekė nusipirkti patikusįjį, reikėtų paskaityti etiketę ir kitą sykį ieškoti panašaus vyno: pagal šalies, gamintojo ar vynuogių rūšies pavadinimą. Didžiausia klaida, kad žmonės, kartais net ir patyrę vyno ragautojai, nesistengia atsiminti jiems patikusio vyno. Geriausiu atveju pamena, kad „butelio etiketę puošė kažkoks drugelis“. Patikusį vyną derėtų bent nusifotografuoti mobiliuoju telefonu.

Arba užsirašyti?

Taip. Čia kaip mokykloje: neišmoksi daugybos lentelės – negalėsi pasistūmėti į priekį. Verta kartais išbandyti tai, kas dar nemėginta. Jei visada perkate vyną už 12 litų, gal rimtesne proga derėtų nusipirkti brangesnį ir palyginti? Tiesa, nebūtina pulti į kitą kraštutinumą – pirkti patį brangiausią norint atrodyti žinovais kitų akyse. Tikras vyno vertintojas ne tas, kuris brangiai moka, o tas, kuris supranta, ką geria.

Kartais girdžiu sakant: „Aš nelabai skiriu: man arba rūgštus, arba mažiau rūgštus, ir viskas.“

Žmonių juslės nevienodos. Yra tokių, kurie sunkiau skiria kvapus ir skonius. Ir jie tikrai nepajus tokių maisto ir gėrimų niuansų, kuriuos jaučia kiti. 80 proc. žmonių beveik tas pats, ką valgyti ir ką gerti, 10 proc. jaučia daug daugiau nei visi, o likusieji – gana beviltiški šioje srityje, bet kitose galbūt yra vunderkindai. Tad jeigu norisi atsidurti tarp tos mažumos, kuri geba mėgautis maistu ir gėrimais, reikia mokytis. Ragaudamas vyną geriau pažįsti save, ilgainiui imi suprasti, kokie skoniai ir jų deriniai tau artimesni, nebijai eksperimentuoti. Jei kasdien perki tik tos pačios rūšies duoną ir valgai tuos pačius sumuštinius ar kotletus, negamini ko nors naujesnio, nebūsi ir geras vyno vartotojas. Yra žmonių, kurie greitai pavalgo, greitai užsigeria ir net nesigilina, ar jiems tai patinka. Bet galbūt jie patiria malonumą klausydamiesi muzikos ar šokdami. Kaip sakoma, kiekvienam – savo.

Prie sunkių, sočių, aštrių patiekalų dažnai derinamas ąžuolo statinėse brandintas sodrus vynas, prie lengvų užkandžių – baltasis lengvas. Kokios dar taisyklės galioja?

Kai kada geriau derinti kontrasto principu. Pavyzdžiui, prie riebios sūrios žuvies, tiks rūgštus baltasis vynas. Saldžius vynus prie desertų, prieš tai atitaikius saldumą (vynas turi būti kiek saldesnis už patiekalą), verta derinti aromatais: jei patiekalas dvelkia cinamonu – ieškome panašaus aromato vyno.

Eilinis vyno vartotojas įsikalęs į galvą, kad prie žuvies ir vištienos patiekalų labiau tinka baltasis, o prie mėsos kepsnių – raudonasis vynas. Yra išimčių?

Tai tiesa, tačiau negalima nekreipti dėmesio į tai, kaip patiekalas paruoštas. Jei vištiena troškinta garuose, yra švelni, dvelkianti riešutais, prie jos derės lengvas baltasis vynas, o jei ji kepta ant grotelių, paskrudusi tose vietose, kuriomis prie jų lietėsi, kvepianti dūmu, tiks gerai išlaikytas sodresnis baltasis, o gal net raudonasis vynas. Prie virtos šaltos jautienos dažnai gerai dera baltieji vynai.

Išragavote daug vynų. Jums sunku pasirinkti vyną, pavyzdžiui, savaitgalio pietums su draugais?

Ne, nes numanau, kas slypi už etiketės. Dažnai galiu vyno net neragauti – jau žinau, koks bus jo skonis. Namie turiu įvairaus vyno ir visiems patariu turėti ne vieną, o bent jau kokį dvylika butelių skirtingo vyno. Jei ruoši vakarienę svečiams ir pasirodo, kad tas numatytas butelis prie maisto nelabai derės, gali jį atidėti į šalį ir vėliau pagurkšnoti su sūriais. Kai atkemšami keli buteliai, galima žaisti ir derinti, kas geriau tinka.

Tekstas Dovilės Štuikienės.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius