Dabar populiaru
Publikuota: 2020 spalio 3d. 09:00

Kepame raugo duoną namuose: išsamus gidas žingsnis po žingsnio

Raugo duona
Organizatorių nuotr. / Raugo duona

Ilgi ir lietingi rudens savaitgaliai sugrįžta, o kartu su jais – karantino metu užgimusi tikra duonos kepimo manija. Duonos kepimas – viena populiariausių temų maisto tinklaraščiuose ir socialinių tinklų profiliuose. Karantinas paskatino duonos atgimimą, kuris, panašu, niekur neketina trauktis ir šį rudenį. Tačiau kokia ta natūralaus raugo duonos (angl. sourdough) kepimo paslaptis, užbūrusi žmones tiek visame pasaulyje, tiek ir Lietuvoje? Pasirodo, gardžiai duonai išsikepti tereikia trijų ingredientų – miltų, vandens ir druskos.

Karantino metu išaugęs dėmesys duonos kepimui sukėlė savotišką renesansą – staiga duoną ėmė kepti visi: vienišiai ir šeimos žmonės, jauni ir vyresni, moterys ir vyrai. Net ir Lietuvos miltų gamintojai liudija, jog karantino metu padaugėjo užklausų apie duonos kepimą.

„Pasaulyje prasidėjusi natūralaus raugo duonos mada griauna visus mitus apie kvietinę duoną. Mums, lietuviams, tikra duona asocijuojasi su tradiciniais ruginiais kepalais, o štai kvietinę dažnai nuvertiname, siedami ją su nesveika ir dirbtinai mielėmis ar konservantais kildinta alternatyva, kupina cukraus ar kitų priedų. Tačiau natūrali sourdough – visiškai kitokia, ji taip pat pagaminama iš vos trijų ingredientų, jos skonis nepakartojamas, o maistinė vertė – nenuginčijama“, – specialiame „Malsenos“ kepimo akademijos renginyje pasakojo kepimo ekspertė ir konditerė Sonata Šalkauskaitė.

Organizatorių nuotr. /Sonata Šalkauskaitė
Organizatorių nuotr. /Sonata Šalkauskaitė

Vilniuje veikiančios kepyklos „Druska.Miltai.Vanduo“ įkūrėjos – kanadietė Christine Wons ir Barbora Grigaliūnaitė-Kadūnienė – susirinkusius maisto tinklaraštininkus ir žurnalistus tikino, kad karantino metu prasidėjusios kepimo patarimų užklausos ir pagalbos prašymai netyla ir šiandien.

„Karantino metu mes juokavome, kad galėtume atsidaryti skambučių centrą ir daugiau nieko neveikti, tik konsultuoti žmones apie duonos kepimą namuose. Sulaukėme šimtų laiškų su nuotraukomis bei pavyzdžiais ir klausimais: kodėl duonos kepaliukas neiškyla arba kodėl nerūgsta raugas. Panašu, kad ši duonos kepimo tendencija tęsis ir rudenį, nes daugelis iš šiltų vasariškų orų vėl persikels į namų virtuves“, – renginyje pasakojo kepyklos atstovės.

Organizatorių nuotr. /Duonos kepimas
Organizatorių nuotr. /Duonos kepimas

Anot S.Šalkauskaitės, duonos kepimas, kuris prasideda nuo miltų pakuotės ir baigiasi žavingu, auksiniu kepaliuku – tikrų tikriausia magija, kurią verta išbandyti kiekvienam.

Šiais neramiais laikais mes tiesiog iš miltų ir vandens galime sukurti kepalą duonos, kuris garantuoja mums sotumą ir saugumą.

„Duonos kepimas – tai atpalaiduojanti veikla, kuri mus savotiškai įgalina: šiais neramiais laikais tiesiog iš miltų ir vandens mes galime sukurti kepalą duonos, kuris garantuoja sotumą ir saugumą. Be to, fermentuota duona padeda stiprinti imunitetą, pagerina organizmo mikroflorą. Rauginimo metu vykstanti fermentacija primena virškinimą mūsų organizme. Dėl to natūralaus raugo duona turi jau „apvirškintų“ baltymų, mes geriau pasisaviname visas naudingąsias miltų medžiagas“, – teigė kepimo ekspertė.

Organizatorių nuotr. /Kvietinė raugo duona
Organizatorių nuotr. /Kvietinė raugo duona

Kaip išsikepti natūralaus raugo duonos?

Sunku įsivaizduoti, kas galėtų atsispirti aromatingai, minkštai duonos riekei su traškia plutele. Pasirodo, tokiai duonai iškepti tereikia vos kelių ingredientų – druskos, miltų ir vandens. Taip pat rūpesčio, kantrybės ir jūsų aplinkoje esančių natūralių bakterijų. Kepimo ekspertė dalijasi išsamiu gidu, kaip pasigaminti raugą, įmaišą ir kaip galiausiai išsikepti kepaliuką duonos namuose.

Kaip pagaminti raugą?

Raugui pagaminti prireiks maždaug savaitės.

Pirmąją dieną stiklainėlyje ar kitame stikliniame inde sumaišykite 50 g viso grūdo kvietinių miltų su 50 g vandens. Uždenkite rankšluostėliu ir palikite 24 valandoms šiltai. Antrą dieną veiksmą pakartokite. Trečią dieną nuimkite ir naudokite 50 gramų jūsų paruošto raugo ir pridėkite 50 gramų viso grūdo miltų bei 50 gramų vandens. Ketvirtą, penktą, šeštą ir septintą dienomis pakartokite antrosios dienos veiksmą: pasilikdami 50 gramų raugo ir atnaujindami jį minėtomis lygiomis dalimis.

Po savaitės jūsų raugas jau turėtų būti pakankamai aktyvus ir pasiruošęs duonos kepimui – pamaitintas sparčiai augti, turėti malonų rūgštų kvapą bei burbuliukus.

Organizatorių nuotr. /Raugas
Organizatorių nuotr. /Raugas

Kaip pasigaminti įmaišą?

Įmaišas – tai fermentuojamas miltų, vandens ir raugo mišinys, kuris bus dedamas į galutinę duonos tešlą. Kuo jis skiriasi nuo raugo?

Raugas yra nuolat maitinamas ir niekada pilnai nesunaudojamas duonos kepimo procese. Įmaišas yra sumaišomas specialiai pagal duonos receptą.

Organizatorių nuotr. /Raugas
Organizatorių nuotr. /Raugas

Įmaišui paimkite 25 g jūsų aktyvaus raugo ir atnaujinkite jį 50 gramų kvietinių miltų, 50 g viso grūdo kvietinių miltų bei 100 g vandens. Palikite 4-6 val. šiltai.

Ko reikia duonos tešlai? (2 kepalams):

  • 225 g įmaišo;
  • 735 g vandens;
  • 800 g kvietinių miltų;
  • 200 g viso grūdo kvietinių miltų;
  • 20 g smulkios jūros druskos.

Kokia yra duonos kepimo eiga?

1. Sumaišykite visus ingredientus, išskyrus druską. Palikite šį mišinį uždengtą fermentuotis apie valandą. Po vienos valandos „įjunkite“ druską, įminkydami ją į tešlą.

2. Palikite tešlą fermentuotis 4-5 valandas. Per šį laiką kas valandą, maždaug tris kartus, rekomenduojama „užlankstyti“ duonos tešlą, lenkiant ją iš keturių kraštų į vidurį. Po paskutinio lankstymo duoną palikite valandai pailsėti. Tuomet tešla turėtų būti pakilusi apie 50 proc.

Organizatorių nuotr. /Tešlos lankstymas
Organizatorių nuotr. /Tešlos lankstymas

3. Po fermentacijos išverskite tešlą ant pamiltuoto paviršiaus. Iš šio kiekio išeis du kepaliukai. Suformuokite iš tešlos stačiakampį. Pirštais suimkite du priešingus tešlos kraštus ir užlenkite juos į vidų. Tai padarykite su priešingos krypties kraštais. Paimkite kepaliuką ir apverskite jį taip, kad siūlė t. y. visi sulenkti kraštai, būtų apačioje. Užbaikite formavimą: abiem rankomis suėmę kepalo viršų lengvais judesiais tempkite tešlą link savo kūno, kad kepaliukas tvirtėtų.

Organizatorių nuotr. /Duonos formavimas
Organizatorių nuotr. /Duonos formavimas

4. Kepaliuką dėkite į rankšluosčiu įklotą ir miltais apibarstytą indą „siūlėta“ puse į viršų. Apdenkite ir laikykite šaldytuve pernakt – nuo 12 iki 16 val. Kitą dieną ištraukite indą iš šaldytuvo ir atidenkite.

5. Pasiruoškite kepimo popierių, ant jo atsargiai perkelkite kepaliuką, jį apversdami. Paviršių pamiltuokite, o kepaliuką įpjaukite.

Organizatorių nuotr. /Duona įpjaunama, kad kepant išeitų garai
Organizatorių nuotr. /Duona įpjaunama, kad kepant išeitų garai

6. Įkaitinkite orkaitę iki aukščiausios įmanomos temperatūros (geriausiai 250-260°C laipsnių). Kepimui jums reikės indo, kuris atsparus aukštai temperatūrai ir pakankamai sandarus, kad sulaikytų drėgmę puodo viduje (pavyzdžiui, ketaus arba emaliuotas troškinimo puodas).

Organizatorių nuotr. /Kepaliukas dedamas į kepimo indą
Organizatorių nuotr. /Kepaliukas dedamas į kepimo indą

7. Kepant šiuose puoduose, pirmąsias 20-30 min. duona kepama uždengta, tuo metu ji iškyla. Tam geriausia bent 260-250°C laipsnių temperatūra. Vėliau temperatūra yra sumažinama iki 235-220°C laipsnių ir dar kepama apie 20-30 min, kol duonos pluta apskrunda.

8. Duoną raikykite jau kiek atvėsusią.

Organizatorių nuotr. /Raugo duona
Organizatorių nuotr. /Raugo duona

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

30 geriausių restoranų

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie MAISTO rubriką