Dabar populiaru
Publikuota: 2019 gruodžio 21d. 18:00

Kūčios: ar švenčiame jas taip, kaip šventė senovės lietuviai? 4 tradiciniai receptai

Kūčių stalas
Jurgitos Lukoševičienės nuotr. / Kūčių stalas

Kūčių vakarienė – viena iš nedaugelio tautos tradicijų, kurių laikosi kiekviena lietuviška šeima. Lietuvoje Kūčios – šeimos šventė, kurios metu dėkojame Dievui ir gamtai už metų malones ir dosnumą, o artimiesiems – už paramą ir meilę. Be ko neapsieina tradicinės lietuviškos Kūčios ir kokie patiekalai būtinai įtraukiami į šventinės vakarienės meniu?

Stalą dengdavo balta linine staltiese, viduryje statydavo kryželį. Bet dažniau jį guldydavo, sakydami vaikams, kad laukiamas Kūdikėlio Jėzaus gimimas. Stalo kampuose padėdavo eglišakių, po staltiese – šieno, o virš stalo – iš šiaudelių sunarstytas dekoratyvinis sodas sukinėdavosi. Šalia kryželio – kalėdaičiai ir paraikyta juoda ruginė duona. Nuo jų dalijimosi po maldos ir tėvo palaiminimo bus pradėta šventoji vakarienė.

Šventiniai valgiai gaminami iš nuo senų senovės auginamų gėrybių, taip pat ir iš gamtos dovanų. Ir nereikia jų pernelyg perdirbti ar smulkinti gaminant patiekalą. Viskas turi būti kaip kadaise – juk norima kartu pavaišinti ir protėvių vėles. Atskira lėkštelė ir laisva vieta paliekama tais metais mirusiam šeimos nariui. Apie išėjusius senolius kalbama ir prie stalo – tai tradiciškai pagrindinė tema. Vaikams pasakojama, kokie jie buvo, kaip klostėsi jų gyvenimas, ko gražaus galima iš jų pasimokyti.

Etnografai Kūčių valgių Lietuvoje yra priskaičiavę daugiau nei šimtą, nors ant stalo tereikėdavo tik devynių – senovinio kalendorinio skaičiaus.

Kūčių papročiai vienija tautą, tačiau atskirais bruožais juose yra nemažų regioninių skirtumų. Ir ypač tai pasakytina apie Kūčių valgius. Etnografai jų Lietuvoje yra priskaičiavę daugiau nei šimtą, nors ant stalo tereikėdavo tik devynių – senovinio kalendorinio skaičiaus. Tiesa, vėlesniais laikais valgių skaičių žmonės padidino iki dvylikos – kad kiekvienas ateinančių metų mėnuo būtų sėkmingas.

Jurgitos Lukoševičienės nuotr. /Kūčių stalas
Jurgitos Lukoševičienės nuotr. /Kūčių stalas

Aukštaitijoje ant stalo būtinai dedama virtų kviečių. Jie paprastai užpilami medaus miešimu arba parauginta daigintų ruginių miltų salde. Senovėje mėgstamas patiekalas buvo šustinis – tokios avižinės bandelės, užgeriamos šermukšniniu gėrimu. Valgius aukštaičiai pašventindavo užtrupindami ant jų kalėdaičio. Vilnijos kraštui būdingas valgis yra virtinukai su aguonų įdaru. Įdomus patiekalas „poliauka“ – ruginių miltų rauge virta džiovintų baravykų sriuba.

Žemaičiai kai kuriuos valgius paskanina paspirgintomis ir sutrintomis kanapėmis. Labai žemaitiškas patiekalas yra „cibulynė“ – svogūnų griežinėlių rasalas (sūrymas), į kurį priberta ant žarijų paskrudintos ir sutrintos silkės galvos. Jis valgomas su karštomis bulvėmis. Prie „cibulynės“ tinka ir kiunkė – žirnių ir bulvių košė.

Dzūkai verda pasninkišką raudonų burokėlių sriubą, kepa grikines „babkas“ ir papločius, vadinamus „lamancais“. Suvalkiečiai ant stalo patiekia virtų žirnių ir pupų, avižinio kisieliaus. Vakarienė šiame krašte būdavo užbaigiama, kai šeimininkas su pačia suvalgydavo per pusę pasidalytą obuolį, tarsi bibliniai Adomas ir Ieva.

Savaip žmonės aiškindavo vakarienės valgių prasmę. Žirniai ir pupos – tai Adomo, Švč. Mergelės Marijos ar vargo žmonių ašaros; miežiai – juos valgę, akuotus nusitrynę, iš Rojaus išvaryti pirmieji žmonės. Kviečiai namams nešą skalsą, o žuvis primenanti apaštalus žvejus, kuriuos Kristus pakvietęs tapti žmonių sielų žvejais. Spanguolės apsaugančios nuo piktos priešo akies.

Kūčiukai – tai apeiginė duonelė, skirta vėlėms pamaitinti; jie mažučiukai, nes vėlės neturinčios kūno.

Išskirtinai lietuviškais Kūčių papročiais tyrinėtojai laiko kūčiukų su aguonpieniu valgymą, bičių kvietimą prie šventinio stalo, rūpestį naminiais gyvuliais, ypač avelėmis. O kas tie kūčiukai, kuriuos įvairiose vietovėse vadina skirtingai: prėskučiais, sližikais, skrebučiais, riešutėliais, barškučiais, kleckučiais, parpeliukais, buldikais? Tai apeiginė duonelė, skirta vėlėms pamaitinti; jie mažučiukai, nes vėlės neturinčios kūno. Jų daug prikepama, nes mūsų giminėlė krašte prie Baltijos jūros gyvena nuo neatmenamų laikų.

Jurgitos Lukoševičienės nuotr. /Kūčių stalas
Jurgitos Lukoševičienės nuotr. /Kūčių stalas

Tvarte Kūčių vidurnaktį prakalbėdavę gyvuliai; net kiemo šulinyje vanduo pavirsdavęs vynu. Merginos daugybe būdų stengdavosi sužinoti savo likimą, išsiburti būsimą vyrą. O vaikai iki užmigs vis žvilgčiodavo pro langelį, bene mėnesienoje pamatys iš miško atbėgantį stebuklingąjį baltąjį elnią, atnešantį ant savo devyniašakių ragų saulę ir šv. Kalėdas.

Kūčia

Reikės:

  • 500 g kviečių grūdų;
  • 125 g aguonų;
  • skysto medaus;
  • vandens;
  • riešutų ir razinų (nebūtina).

Gaminimas:

1. Grūdus nuplauti, užpilti vandeniu, užvirti ir sumažinus kaitrą pavirti apie 10 minučių. Tada uždengti ir palaikyti porą valandų, kol išbrinks, o gzeriausia per naktį. Likusį vandenį nuo išbrinkusių kviečių nupilti.

2. Aguonas nuplauti, nuplikyti karštu vandeniu ir nuvarvinti. Paruoštus kviečius sumaišyti su aguonomis ir pagardinti medumi pagal skonį. Medus turi būti skystas; jei jis kietas – reikia pašildyti karšto vandens vonelėje.

3. Kūčią galite paskaninti riešutais ir razinomis. Riešutus reikia išbrinkinti vandenyje – geriausia palikti per naktį užpiltus vandeniu, o razinas – kelias valandas.

Jurgitos Lukoševičienės nuotr. /Kūčia
Jurgitos Lukoševičienės nuotr. /Kūčia

Spanguolių kisielius

Reikės:

  • 500 g spanguolių;
  • 1 l vandens;
  • 200 g cukraus;
  • 1 šaukštelio cinamono;
  • 50 g krakmolo.

Gaminimas:

1. Spanguoles užpilti karštu vandeniu ir virti tol, kol susprogs odelė. Tada nukošti.

2. Gautą masę pertrinti per sietelį, supilti atgal į puodą, suberti cukrų ir kaitinti tol, kol užvirs. Tada sumažinti kaitrą iki minimalios, suberti cinamoną ir pakaitinti dar kelias minutes. Cukraus kiekį galima keisti pagal skonį, vietoj jo galima dėti medaus.

3. Krakmolą išmaišyti šaltame vandenyje ir po truputį plona srovele supilti į verdantį skystį, maišant pakaitinti 2–3 minutes.

4. Kisielių supilti į indą, kuriame bus patiekiamas, atšaldyti.

Jurgitos Lukoševičienės nuotr. /Kūčių stalas
Jurgitos Lukoševičienės nuotr. /Kūčių stalas

Kūčiukai

Reikės:

  • 1 kg miltų;
  • 600 ml vandens;
  • 20 g šviežių mielių;
  • 4 šaukštų cukraus;
  • 4 kiaušinių trynių;
  • 2 stiklinių aguonų;
  • 4 šaukštų aliejaus;
  • 1 šaukštelio druskos.

Gaminimas:

1. Paruošti tešlos įmaišą: vandenį pašildyti, suberti pusę kiekio miltų ir su cukrumi ištrintas mieles. Gerai išmaišyti, paviršių pabarstyti miltais ir palikti 20 minučių, kad pakiltų.

2. Kiaušinių trynius lengvai suplakti. Pakilus tešlos įmaišui, suberti likusius miltus, aguonas, supilti trynių plakinį, aliejų, pasūdyti ir minkyti tol, kol tešla nebelips prie rankų. Tešlos paviršių sulyginti ir uždengus palikti šiltai, kad pakiltų.

3. Tuomet iš tešlos suformuoti 1,5 cm storio volelius, supjaustyti 1,5 cm gabaliukais, dėti į miltais pabarstytą skardą ir kepti iki 220 °C temperatūros įkaitintoje orkaitėje apie 15 minučių, kol gražiai pagels.

4. Kūčiukus valgyti su aguonų pienu ar kisieliumi.

Jurgitos Lukoševičienės nuotr./Kūčiukai ir aguonpienis
Jurgitos Lukoševičienės nuotr./Kūčiukai ir aguonpienis

Aguonpienis

Reikės:

  • 1 stiklinės aguonų;
  • 500 ml virinto vandens;
  • cukraus ar medaus pagal skonį.

Gaminimas:

1. Aguonas nuplauti, užpilti verdančiu vandeniu, kad apsemtų, ir palikti brinkti apie valandą. Vandenį nupilti, aguonas sumalti ar gerai sugrūsti, užpilti virinto šilto vandens ir palikti valandai.

2. Gautą aguonpienį galima pasaldinti arba šalia patiekti medaus.

Tai ištrauka iš knygos „Lietuviška virtuvė. Tradicinės šventės ir valgiai“ (leidykla „Terra Publica“), kurioje rasite ir daugiau skirtingoms šventėms skirtų tekstų bei receptų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Sergu atsakingai

Sergu atsakingai
Sergu atsakingai

Esports namai

URBAN˙/

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie MAISTO rubriką