Remiantis Aplinkos ministerijos Atliekų departamento duomenimis, kasmet išmetamų maisto atliekų kiekis Lietuvoje sudaro beveik 12 proc. bendrų atliekų – lietuviai išmeta apie 80 tūkst. tonų maisto likučių. Taigi, vienas gyventojas vidutiniškai per metus išmeta apie 50 kg maisto atliekų, kurių dalis dar tinkama vartoti.
Europos Sąjungoje šie rodikliai įspūdingi ir keliantys nerimą: apie 88 mln. tonų maisto (ir tai yra apie 20 proc. viso pagaminto maisto) – yra prarandamas arba išmetamas visoje maisto tiekimo grandinėje: ūkiuose, perdirbimo ir gamybos įmonėse, parduotuvėse, restoranuose ir valgyklose, namuose.
Maisto švaistymas turi didžiulį neigiamą poveikį ribotiems gamtos ištekliams ir aplinkai. Pasak VšĮ „Tikra mityba“ direktorės Danguolės Gasparavičienės, siekdami mažinti maisto švaistymą turėtume atsižvelgti ne tik į maisto pramonės įmones, bet ir į namų ūkius.
„Maisto gaminimo įpročius bei subtilybes diktuoja ne tik mitybos specialistai, virtuvių šefai ar maisto žinovai, bet ir nuolatos greitėjantis gyvenimo tempas. Kad mažintume maisto atliekas namuose visų pirma turėtume pirkti maisto tiek, kiek mums jo reikia, o tai lengviausia padaryti planuojant visos savaitės valgiaraštį. Kiekviena šeimininkė suplanavusi, ką gamins, apžiūrėjusi maisto produktų likučius šaldytuve, tikrai gali išvengti maisto švaistymo, o ir piniginės plonėjimo,“ – teigia D.Gasparavičienė.
Pagrindiniai žingsniai siekiant mažinti išmetamo maisto kiekį, pasak specialistės, labai praktiški:
- Sudaryti savaitės valgiaraštį ir patikrinti turimas maisto atsargas;
- Eiti apsipirkti tik su iš anksto paruoštu maisto produktų sąrašu;
- Pirkti tiksliai tik to, ko reikia;
- Renkantis maisto produktus atidžiai stebėti tinkamumo vartoti datas;
- Maistą šaldytuve laikyti pagal gamintojo nurodytas laikymo sąlygas;
- Neprigaminti maisto tiek, kad paskui jį reikėtų išmesti. Na, o jei taip atsitiko, tai visuomet yra galimybė, padalinus į mažesnes porcijas jį tinkamai užšaldyti.
„Dažnai šeimininkės nepagrįstai baiminasi šaldytų maisto produktų. Tačiau esant tokiam greitam gyvenimo tempui, šaldyti maisto produktai gali praversti ir sutaupyti nemažai laiko. Aišku, nėra kalbos, kad sveikiausia ir naudingiausia čia ir dabar pagamintas maistas, bet pravartu turėti ir maisto produktų atsargų šaldiklyje. Juk vasarą atlikus namų darbus: prisišaldžius savo sodo ar daržo uogų, vaisių, įvairių daržovių ar žolelių jomis mėgautis galime visą žiemą, ir tai yra tikrai naudingiau, nei prekybos centre žiemą nupirktas iš kažkur toli atvežtas vaisius ar daržovė, – teigia D. Gasparavičienė, – Be to, iš anksto tinkamai pasiruošus pusgaminių, tinkamai juos užšaldžius, galima sutaupyti nemažai laiko virtuvėje, kai būsite pavargę po dienos darbų.“
Mitybos ekspertė tikina, kad šaldymas yra vienas iš geriausių ir patogiausių konservavimo būdų norint išsaugoti maisto produktų maistinę vertę, kurį žmonės naudoja nuo seno, kad ilgiau išlaikyti maisto produktus. Tinkamai užšaldant išlieka apie 85-90 proc. biologiškai vertingų medžiagų, išlaikoma spalva, aromatas. Be to, konservuojant šiuo būdu nenaudojami jokie pridėtiniai ingredientai: konservavimo medžiagos, druska ir pan. Yra daug mitų susijusių su šaldytu maistu, tačiau ne visais jais galima tikėti.
„Neperdirbti ar perdirbti maisto produktai gali būti sušaldomi tik tokiuose įrenginiuose, kurie turi sušaldymo funkciją. Sušaldomi maisto produktai (mėsa, žuvis, paukštiena jų pusgaminiai ir kt.) turi būti kokybiški. Negalima sušaldyti maisto produktų, kurių tinkamumo vartoti terminas trumpesnis nei 2/3 termino nuo produkto įsigijimo datos. Visi maisto produktai prieš sušaldymą gali būti apdorojami, t.y. rūšiuojami, nuvalomi, supjaustomi, sukapojami, iškaulinami, kaitinami, brandinami, vakuumuojami ir t.t. Rekomenduojama šaldyti kuo mažesniais kiekiais, kad sušaldomas maisto produktas greičiau praeitų per maksimalios ledo kristalizacijos temperatūros diapazoną, kuris dažniausiai būna nuo –1º C iki – 5º C,“ – teigia D.Gasparavičienė.
Atšildyti maisto produktai per 24 valandas turėtų būti panaudojami gaminant patiekalus.
Prieš sušaldant maisto produktus, jie turi būti sudedami į specialiai tam skirtus maišelius, dėžutes ar vakumuojami. Rekomenduojama produktus sušaldyti reikiamomis porcijomis, kad nereikėtų per daug atšildyto maisto išmesti. Sušaldymas laikomas visiškai užbaigtu tada, kai temperatūra produkto viduje arba tarp produktų pasiekia –18º C.
Tačiau ne mažiau svarbus ir tinkamas atšildymas. Šaldytą mėsą, paukštieną, pusgaminius reikėtų atšildyti šaldytuve 0-6º C temperatūroje. Šaldytas daržoves, uogas, žalumynus rekomenduojama iškart termiškai apdoroti, be atšildymo. Atšildyti maisto produktai per 24 valandas turėtų būti panaudojami gaminant patiekalus. Taip pat svarbu nepamiršti, kad draudžiama pakartotinai užšaldyti atšildytą maistą.
Atminkite, kad šaldyti galima:
- vaisius ir daržoves;
- riešutus, pupeles, grūdus;
- jūros gėrybes, šviežią arba jau termiškai apdorotą (keptą arba virtą mėsą) ir jos gaminius;
- makaronus, sriubas, troškinius, pomidorų padažus;
- duoną, tortilijas ir kitus kepinius (duoną ir pan.), žalią tešlą.
Kai kuriuos šaldytus produktus prieš naudojant produktų galima net neatšildyti, tiesiai naudoti gaminimui – pavyzdžiui tarkuotas sūris, jis šaldiklyje gali būti 4 mėn. ir išimtas iš karto tinkamas gaminti, taip pat vištienos kepsneliai, įvairūs troškiniai, kepintos šaldytos bulvytės.
Tačiau verta atminti, kad yra produktų, kurių šaldyti netinka, tai:
- žali kiaušiniai, kietai virti kiaušiniai;
- itin vandeningos daržovės, tokios kaip salotų, agurkų, ridikėlių
- iš kiaušinių pagaminti padažai, pvz. majonezo;
- paprastas jogurtas, liesa varškė ar pieno grietinėlė.
