TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Vakarienė pas Jurgą ir Paulių. Voveraitės? Nekeptos, netroškintos, nekankintos

Jurga ir Paulius Jurkevičiai ir jų ruošti patiekalai
Jurgos Jurkevičienės, 123RF.com, asmeninio albumo nuotr. / Jurga ir Paulius Jurkevičiai ir jų ruošti patiekalai
Šaltinis: 15min
4
A A

Būna įdomu stebėti dzūkų veido išraišką, kai pasakome, ką darysime su voveraitėmis. Vienas nustemba ir tiek, kitas rankomis suploja ir palinki sėkmės, trečias piktai gūžteli pečiais, esą jeigu nukvaišote, tai nesigirkite. Visaip būna. Netgi restoranų šefai kartais nustemba. Bet mes taip darome, ir daug kam patinka.

Daugiau 15min Maistas naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

Grybiškoji grybo prigimtis. Dzūkai su ja susidoroja be gailesčio. Mirko vandenyje. Iš pradžių išverda, paskui iškepa. Ištroškina grietinėje. Suteikia spirgų aromato. Papildo jį svogūnų skoniu. Kas lieka – tą valgo. Bet grybiškosios grybo prigimties, elegantiško voveraitės kvapo ir skonio šitaip paruoštame patiekale lieka mažai. Beveik visai nelieka.

O juk tos prigimties, to aromato yra. Paimkite vidutinio dydžio voveraitę, nuvalykite ją šepetėliu (neplaukite po vandeniu, nes vanduo skverbiasi į kepurėlę ir to malonaus aromato kaip nebūta), perpjaukite išilgai ir pauostykite pjūvio vietą. Tai ir yra nenusakomas, bet puikus voveraičių būties lengvumo kvapas. Ir tokia erotiška spalva, forma...

Kadangi tai visiškai nenuodingas (nebent būtų kokios nors individualios alergijos atvejis), lengvai virškinamas ir nekirmijantis grybas mes siūlome su juo elgtis – per favore ne dzūkiškai, o švelniai – itališkai. Nevirti, nekepti, netroškinti ir nekankinti. Marinuoti ir valgyti žalią.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Voveraitės
Luko Balandžio / 15min nuotr./Voveraitės

Voveraičių vitaminai. O jų, pasirodo, yra. Ypač B grupės. Sudėjus visus į krūvą – B1, B2, B3, B5 išeina visai padorūs kiekiai – nė kiek ne blogesni už tuos, kuriuos aptiksime slyvose, pomidoruose, piene. Arba baravykuose. Žinoma, jeigu voveraites virsime, išvirs ir vitaminai. O kur dar 15 mg kalcio, 13 mg magnio, 57 mg fosforo, 506 mg kalio ir kitų vertingų medžiagų.

Būtent todėl Jurgos siūlomas voveraičių „carpaccio“ ne tik suteiks malonių aromato ir skonio pojūčių, bet ir nesugadins sveikatos. Na, niekas nesako, kad reikia pradėti gydytis šviežiomis voveraitėmis. Tačiau valgyti jas kuo mažiau termiškai ar kitaip apdorotas verta.

Derinimas. Putojantys „extra dry“ arba briutai neužgoš subtilaus voveraičių aromato. Ir už tai jiems padėkosime.

Voveraičių „carpaccio“ (carpaccio di finferli)

Ingredientai (4 asm.):

  • 40 labai šviežių vidutinio dydžio voveraičių;
  • 1 vidutinio dydžio citrina;
  • 20 g Parmigiano reggiano sūrio;
  • pluoštelis krapų;
  • 0,5 stiklinės tyro alyvuogių aliejaus;
  • kokybiškos stambios druskos;
  • juodųjų pipirų iš malūnėlio.

Gaminimas:

1. Nuvalykite voveraites drėgna servetėle, perpjaukite pusiau.

2. Pabarstykite voveraites druska, išspauskite citriną, apšlakstykite tyru alyvuogių aliejumi (nelabai tiks intensyvūs aliejai). Atsargiai, bet kruopščiai išmaišykite, uždenkite ir palikite pasimarinuoti vėsioje vietoje 4–5 valandas.

3. Patiekdami lėkštėje pagardinkite Parmigiano reggiano drožlėmis, pabarstykite juodaisiais pipirais iš malūnėlio ir smulkintais krapais bei dar kartą pašlakstykite tyru alyvuogių aliejumi.

Jurgos Jurkevičienės nuotr./Voveraičių „carpaccio“
Jurgos Jurkevičienės nuotr./Voveraičių „carpaccio“

„Conchiglioni“ pasta su voveraitėmis ir pelėsiniu sūriu „gorgonzola“

Voveraitės, sūris ir pasta – tai ideali triada „fusion“ stiliaus „Lietuva – Italija“ patiekalui. Jeigu italai turėtų po ranka lietuviškų voveraičių, kainuojančių porą eurų už litrą, manau, jas valgytų kasdien. Bet neturi. O jeigu ir turi, tai dažniausiai serbiškų, rumuniškų, bulgariškų. Smarkiai padžiūvusių ir beprotiškai brangių.

„Finferli“ – voveraitės – jiems yra prabanga. Todėl jie negali sau leisti šių grybų suvirti ir paskui paslėpti po grietinės sluoksniu. Voveraitės garinamos keptuvėje be jokių riebalų tol, kol paleidžia savo vandenį, tik tada šiek tiek „pašokdinamos“ alyvuogių aliejuje ir derinamos su kokiu nors padažu.

Šiuo atveju – aromatingo pelėsinio sūrio „gorgonzola“ kremu. Jo yra Lietuvos parduotuvėse, o jeigu nerandate – tiks ir Vilkyškių „Memel Blue“. Bandykite derinti su tvirtesnio stoto baltuoju „Chardonnay“ vynu, kuris tvarkingai nuplaus sūrio riebalų perteklių.

Ingredientai (4 asm.):

  • 32 vienetai „conchiglioni“ (gigantiškos kriauklės) formato pastos;
  • 40 vidutinio dydžio voveraičių;
  • 80 g pikantiško skonio pelėsinio sūrio gorgonzola;
  • 1 stiklinė pieno;
  • keli šaukštai tyro alyvuogių aliejaus;
  • pluoštelis krapų;
  • stambios kokybiškos druskos.

Gaminimas:

1. Nuplaukite voveraites, nusausinkite ir pakaitinkite keptuvėje be jokių riebalų.

2. Nugarinkite vandenį nupildami į kiaurasamtį, kol voveraitės apsausės.

3. Įpilkite į keptuvę tyro alyvuogių aliejaus, lengvai pakepinkite voveraites, pasūdykite.

4. Dideliame puode išvirkite pastą „al dente“ (it. danties kietumo).

5. Kitoje keptuvėje ant mažos ugnies išlydykite pelėsinį sūrį atskiesdami pienu, kol gausite kremo konsistencijos padažą.

6. Išvirtą pastą suberkite į keptuvę su voveraitėmis ir sumaišykite.

7. Patiekdami lėkštėje apšlakstykite pelėsinio sūrio gorgonzola kreminiu padažu, pabarstykite krapais.

Jurgos Jurkevičienės nuotr./Pasta su voveraitėmis ir pelėsiniu sūriu
Jurgos Jurkevičienės nuotr./Pasta su voveraitėmis ir pelėsiniu sūriu

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie MAISTO rubriką