Renata Ničajienė (tinklaraštis „Sezoninė virtuvė“): Tai tortų tortas – amžinoji klasika, kuris per visas šventes pirmasis „išgaruoja“ nuo desertų stalo. Kelis torto sluoksnius galite pertepti spanguolių, juodųjų serbentų ar bruknių uogiene. Tortas bus gaivesnio skonio.
Bulviniams blynams gaminti reikėtų rinktis krakmolingas bulves, kurios išskirtų kuo mažiau skysčio. Jei tokių bulvių neturite, bulvių masę galima nusunkti ir taip išvengti per didelio drėgmės kiekio. Taip pat į tešlą galima įdėti miltų, tačiau kuo jų daugiau, tuo blynai būna kietesni.
Gaminant čirvinius blynus pataria verta sumaišyti šlapias ir sausas sudedamąsias dalis ir tik tuomet jas maišyti tarpusavyje. Geriausia, kad ingredientai būtų kambario temperatūros.
Cepelinų gamyba gali atrodyti labai sudėtingas ir ilgas procesas, tačiau, pasigaminus, bus ne tik skanu valgyti, bet ir malonu prisiminti patį procesą.
Vos vos pikantiškai karstelėjusio kisieliaus paslaptis – jam naudojamos raisto spanguolės, o ne sukultūrintos uogos. Būtent iš pirmųjų išvirę kisielių, galėsite didžiuotis, jog skanaujate Lietuvos kulinariniam paveldui priskiriamo gėrimo.
Įvairiausių grūdų, sėklų šiais laikais galima įsigyti nesunkiai, medus irgi tapęs kasdieniu produktu, tad kūčią pasiruošime nesunkiai. Puiku dar ir tai, jog šis patiekalas sveikas, maistingas, lengvai paruošiamas.
Vytaras Radzevičius („Pasaulio puodai“): Interneto platybėse „foršmakas“ dažnai pristatomas kaip rusiškos virtuvės patiekalas, nors tai yra bene dažniausias kitų tautų virtuvėse prigijęs žydų patiekalas. Patarimas – „foršmakui“ naudokite „Matjes“ silkę. Ji pati riebiausia, nes nėra neršusi.
Jei jums yra tekę ragauti pilko, kieto, beskonio kugelio, tokia patirtis galėjo ir visai atgrasyti nuo šio patiekalo. Iš tiesų sudėtingų produktų ir didelio virtuoziškumo šis patiekalas nereikalauja, tačiau ir šykštėti jam pieno, kiaušinių, riebalų ir kitų pagardų, nereikėtų.
Žuvienė itin tinka greitai vakarienei, tiesa, jai negali būti naudojama jokia kita, tik šviežia žuvis. Labiausiai šiam patiekalui tinka karšiai, lynai ir lydekos. Žuvienei virti taip pat naudojamas ir specialus prieskonių rinkinys, į kurį dažniausiai įeina juodieji pipirai, petražolės, krapai, svogūnų laiškai, lauro lapai, porai, pastarnokai.
Jurga ir Paulius Jurkevičiai: Šio smetoniškojo torto receptą sužinojome iš vienos mokytojos Druskininkuose. O ji teigia, kad Napoleonas gaminamas tik iš kaimiškų produktų ir valgyti jį reikia tik po trijų dienų. Mokytojai nepatinka „pramoniniai“ ir kavinių „Napoleonai“ dėl išblyškusios baltos spalvos. O aš – dėl autorystės ir gimimo vietos. Imperatorius juk buvo apsistojęs Lietuvoje, pietavo, vakarieniavo...
Net ir šiais laikais, kai tortų, pyragų ir kitų saldumynų pasirinkimas didžiulis, lietuviai ir toliau mielai renkasi nostalgiją keliantį vyniotinį. Jo galima ne tik nesunkiai nusipirkti, bet ir paruošti namuose. Pasigaminti namuose „Kuršėnų“ vyniotinį nėra sudėtinga, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Kiekviena šeimininkė turi savo gudrybių, kaip desertą paruošti kuo skanesnį, tačiau gaminant šį vyniotinį svarbiausia mokėti tinkamai išplakti baltymus, neperkepti biskvito ir neišlydyti sviesto.
Netikrą zuikį galima kepti ir iš kiaulienos, ir iš kiaulienos-jautienos mišinio, tinka įmaišyti dalį paukštienos faršo. Jei vengiate lašinukų, į faršą galima įspausti „moderniškesnių“ priedų – alyvuogių ar saulėje džiovintų pomidorų. Iš tokio kiekio mėsos išeis vienas didelis ar du mažesni zuikučiai, o gal net visa zuikių šeimyna.
„Ragavusiems“ sovietmečio šis deficitinis delikatesas paprastai siejasi su giminės baliais ar metinėmis šventėmis. Nors dabar šio subprodukto laisvai galima rasti bet kuriame turguje ar didesniame prekybos centre, jis toli gražu nėra kasdienis patiekalas, nes jam paruošti reikia nemažai laiko.
Šaltiena gaminama dviem būdais: natūraliu, kai verdant gyvūnų kaulus išsiskiria natūrali stingdanti medžiaga, arba moderniuoju, pridedant želatinos. Patyrusios šeimininkės žino, kad, norint natūraliai stangrios šaltienos, svarbiausias ingredientas – kojos. Toliau – pagal norą: ausys, uodega, liesesnės mėsos gabaliukas, cukrinis jautienos kaulas ar keletas vištų sparnelių skoniui paįvairinti.
Pagrindinės šio pyrago sudedamosios dalys – nesaldi sluoksniuota tešla, žalumynai ir kiaušiniai, o kiti priedai įvairuoja. Šįkart vadovaujamės žymaus šefo Yotamo Ottoleghi receptu.
Mėgstantiems sviestinius sausainius ir ieškantiems naujų receptų, siūlome išbandyti šiuos suomiškus sausainius, tradiciškai dedamus ant Velykų stalo.
Išsikepkite Velykų bobą pagal Ewos Wołkanowskos-Kołodziej receptą. Šiuo metu Varšuvoje gyvenanti vilnietė yra išleidusi bendrą savo ir šviesios atminties mamos Genowefos Wołkanowskos kūrinį – istorijų ir receptų knygą „Wilno. Rodzinna historia smaków“ (liet. „Vilnius. Šeimos skonių istorija“).
