Renata Ničajienė (tinklaraštis sezoninėvirtuvė.lt): Šis varškės pyragas labai skanus ir sotus, kiek primenantis prabangų varškės apkepą. Jis, kaip ir visi varškės kepiniai, labai tinka artėjančioms Velykoms. Jei turite galimybę, pyragą gaminkite iš riebios ir sausos kaimiškos varškės. Pyragui daugiau skonio suteiks apelsinų žievelių cukatos ir rome brandintos razinos, taip pat nostalgija dvelkiantis trafaretinis papuošimas, panaudojant seną močiutės nertą servetėlę.
Nida Degutienė (Nidos receptai): Jūs tikrai pamenate varškinę tešlą, iš kurios mūsų mamos kepdavo sausainius. Tešlą minkydavo su varške ir margarinu (sviestas tais laikais buvo prabanga, jo į kepinius nedėdavo). Paskui tą sausainių tešlą prieš kepant pabarstydavo cukrumi (baltu, nes rudojo tais laikais nebuvo), kartais cinamonu, ir iškepę sausainiai kažkokiu būdu būdavo panašūs į sluoksniuotą prancūzišką kepinį.
Miško žvėrys: Kartais norisi tik pasiduoti švelniai melancholijai ir iš receptų sąsiuvinio išsitraukti tokį daugel sykių išmėgintą, nerūpestingas pradines klases primenantį receptą.
Šios juostos man – tikrų tikriausias senųjų bandelinių atributas, kurį tiesiog gera triaukšti gurkšnojant arbatą.
Šį tortą projekto „100 tortų Lietuvai“ proga pristatė viena žymiausių Latvijoje maisto tinklaraštininkių ir knygų autorė Signe Meirane.
Šį tortą projekto „100 tortų Lietuvai proga“ pristatė „Prezo“ kepyklėlių tinklas.
Šį tortą projekto „100 tortų Lietuvai“ proga pagamino lietuviškas maisto tradicija puoselėjantis restoranų „Etno dvaras“ tinklas.
Patobulintą baltąją mišrainę galite išbandyti ir paprastą dieną, ir per šventes, o gal patiks?
Renata Ničajienė (tinklaraštis „Sezoninė virtuvė“): Tai tortų tortas – amžinoji klasika, kuris per visas šventes pirmasis „išgaruoja“ nuo desertų stalo. Kelis torto sluoksnius galite pertepti spanguolių, juodųjų serbentų ar bruknių uogiene. Tortas bus gaivesnio skonio.
Bulviniams blynams gaminti reikėtų rinktis krakmolingas bulves, kurios išskirtų kuo mažiau skysčio. Jei tokių bulvių neturite, bulvių masę galima nusunkti ir taip išvengti per didelio drėgmės kiekio. Taip pat į tešlą galima įdėti miltų, tačiau kuo jų daugiau, tuo blynai būna kietesni.
Gaminant čirvinius blynus pataria verta sumaišyti šlapias ir sausas sudedamąsias dalis ir tik tuomet jas maišyti tarpusavyje. Geriausia, kad ingredientai būtų kambario temperatūros.
Cepelinų gamyba gali atrodyti labai sudėtingas ir ilgas procesas, tačiau, pasigaminus, bus ne tik skanu valgyti, bet ir malonu prisiminti patį procesą.
Vos vos pikantiškai karstelėjusio kisieliaus paslaptis – jam naudojamos raisto spanguolės, o ne sukultūrintos uogos. Būtent iš pirmųjų išvirę kisielių, galėsite didžiuotis, jog skanaujate Lietuvos kulinariniam paveldui priskiriamo gėrimo.
Įvairiausių grūdų, sėklų šiais laikais galima įsigyti nesunkiai, medus irgi tapęs kasdieniu produktu, tad kūčią pasiruošime nesunkiai. Puiku dar ir tai, jog šis patiekalas sveikas, maistingas, lengvai paruošiamas.
Vytaras Radzevičius („Pasaulio puodai“): Interneto platybėse „foršmakas“ dažnai pristatomas kaip rusiškos virtuvės patiekalas, nors tai yra bene dažniausias kitų tautų virtuvėse prigijęs žydų patiekalas. Patarimas – „foršmakui“ naudokite „Matjes“ silkę. Ji pati riebiausia, nes nėra neršusi.
Jei jums yra tekę ragauti pilko, kieto, beskonio kugelio, tokia patirtis galėjo ir visai atgrasyti nuo šio patiekalo. Iš tiesų sudėtingų produktų ir didelio virtuoziškumo šis patiekalas nereikalauja, tačiau ir šykštėti jam pieno, kiaušinių, riebalų ir kitų pagardų, nereikėtų.
Žuvienė itin tinka greitai vakarienei, tiesa, jai negali būti naudojama jokia kita, tik šviežia žuvis. Labiausiai šiam patiekalui tinka karšiai, lynai ir lydekos. Žuvienei virti taip pat naudojamas ir specialus prieskonių rinkinys, į kurį dažniausiai įeina juodieji pipirai, petražolės, krapai, svogūnų laiškai, lauro lapai, porai, pastarnokai.
Jurga ir Paulius Jurkevičiai: Šio smetoniškojo torto receptą sužinojome iš vienos mokytojos Druskininkuose. O ji teigia, kad Napoleonas gaminamas tik iš kaimiškų produktų ir valgyti jį reikia tik po trijų dienų. Mokytojai nepatinka „pramoniniai“ ir kavinių „Napoleonai“ dėl išblyškusios baltos spalvos. O aš – dėl autorystės ir gimimo vietos. Imperatorius juk buvo apsistojęs Lietuvoje, pietavo, vakarieniavo...
Net ir šiais laikais, kai tortų, pyragų ir kitų saldumynų pasirinkimas didžiulis, lietuviai ir toliau mielai renkasi nostalgiją keliantį vyniotinį. Jo galima ne tik nesunkiai nusipirkti, bet ir paruošti namuose. Pasigaminti namuose „Kuršėnų“ vyniotinį nėra sudėtinga, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Kiekviena šeimininkė turi savo gudrybių, kaip desertą paruošti kuo skanesnį, tačiau gaminant šį vyniotinį svarbiausia mokėti tinkamai išplakti baltymus, neperkepti biskvito ir neišlydyti sviesto.
Netikrą zuikį galima kepti ir iš kiaulienos, ir iš kiaulienos-jautienos mišinio, tinka įmaišyti dalį paukštienos faršo. Jei vengiate lašinukų, į faršą galima įspausti „moderniškesnių“ priedų – alyvuogių ar saulėje džiovintų pomidorų. Iš tokio kiekio mėsos išeis vienas didelis ar du mažesni zuikučiai, o gal net visa zuikių šeimyna.
„Ragavusiems“ sovietmečio šis deficitinis delikatesas paprastai siejasi su giminės baliais ar metinėmis šventėmis. Nors dabar šio subprodukto laisvai galima rasti bet kuriame turguje ar didesniame prekybos centre, jis toli gražu nėra kasdienis patiekalas, nes jam paruošti reikia nemažai laiko.
