Netikrą zuikį galima kepti ir iš kiaulienos, ir iš kiaulienos-jautienos mišinio, tinka įmaišyti dalį paukštienos faršo. Jei vengiate lašinukų, į faršą galima įspausti „moderniškesnių“ priedų – alyvuogių ar saulėje džiovintų pomidorų. Iš tokio kiekio mėsos išeis vienas didelis ar du mažesni zuikučiai, o gal net visa zuikių šeimyna.
„Ragavusiems“ sovietmečio šis deficitinis delikatesas paprastai siejasi su giminės baliais ar metinėmis šventėmis. Nors dabar šio subprodukto laisvai galima rasti bet kuriame turguje ar didesniame prekybos centre, jis toli gražu nėra kasdienis patiekalas, nes jam paruošti reikia nemažai laiko.
Šaltiena gaminama dviem būdais: natūraliu, kai verdant gyvūnų kaulus išsiskiria natūrali stingdanti medžiaga, arba moderniuoju, pridedant želatinos. Patyrusios šeimininkės žino, kad, norint natūraliai stangrios šaltienos, svarbiausias ingredientas – kojos. Toliau – pagal norą: ausys, uodega, liesesnės mėsos gabaliukas, cukrinis jautienos kaulas ar keletas vištų sparnelių skoniui paįvairinti.
Pagrindinės šio pyrago sudedamosios dalys – nesaldi sluoksniuota tešla, žalumynai ir kiaušiniai, o kiti priedai įvairuoja. Šįkart vadovaujamės žymaus šefo Yotamo Ottoleghi receptu.
Mėgstantiems sviestinius sausainius ir ieškantiems naujų receptų, siūlome išbandyti šiuos suomiškus sausainius, tradiciškai dedamus ant Velykų stalo.
Išsikepkite Velykų bobą pagal Ewos Wołkanowskos-Kołodziej receptą. Šiuo metu Varšuvoje gyvenanti vilnietė yra išleidusi bendrą savo ir šviesios atminties mamos Genowefos Wołkanowskos kūrinį – istorijų ir receptų knygą „Wilno. Rodzinna historia smaków“ (liet. „Vilnius. Šeimos skonių istorija“).