Liturginių metų pradžią žymintis advento laikotarpis yra tylus, pilnas susikaupimo ir būsimo stebuklo laukimo.
Mes, Lietuvos broliai pranciškonai, kviečiame kartu keliauti per adventą ir šv. Kalėdų laukimą įprasminti kasdieniu Evangelijos apmąstymu.
Norime jus lydėti šioje kelionėje ir su kiekvienu adventą skaičiuojančiu kalendoriaus lapeliu padėti pripildyti širdis Dievo žodžio.
Br. Linas Vodopjanovas OFM komentuoja Evangeliją pagal Luką (Lk 1, 67–79)
Kūdikio tėvas Zacharijas tapo kupinas Šventosios Dvasios ir ėmė pranašauti:
„Šlovė Viešpačiui, Izraelio Dievui,
kad aplankė savo tautą ir atnešė jai išvadavimą.
Jis pažadino gelbėtoją mums galingą savo tarno Dovydo namuose,
kaip nuo senų senovės buvo skelbęs savo šventųjų pranašų lūpomis,
jog mus išgelbės nuo priešų
ir iš rankos tų, kurie mūsų nekenčia.
Tuo jis rodo mūsų protėviams gailestingumą
ir atsimena savo šventąją sandorą –
priesaiką, duotą mūsų tėvui Abraomui,
jog leis mums,
išvaduotiems iš priešų rankos, be baimės jam tarnauti
per visą gyvenimą
šventumu ir teisumu jo akyse. –
O tu, vaikeli, būsi vadinamas Aukščiausiojo pranašu,
nes tu eisi pirma Viešpaties jam kelio nutiesti;
tu mokysi jo žmones pažinti išganymą
iš nuodėmių atleidimo.
Dėl širdingiausio mūsų Dievo gailestingumo
mus aplankė šviesa iš aukštybių,
kad apšviestų tūnančius tamsoje ir mirties ūksmėje,
kad mūsų žingsnius pakreiptų į ramybės kelią“.
