Dabar populiaru
Publikuota: 2019 gruodžio 25d. 13:03

Ginčai dėl eglučių ir sukčiai prekeiviai: kaip atrodė kalėdinis Kaunas prieš 80 metų

„Metropolis“ ir Laisvės alėja tarpukariu Ar žinai?
Istorinės Prezidentūros archyvo nuotr. / Tarpukario Kaunas

Kokia atmosfera prieš pat Kalėdas laikinojoje sostinėje Kaune tvyrojo prieš 80 metų? Į šį klausimą atsakyti leidžia 1939 m. Lietuvos laikraščių puslapiai. Iš jų matyti, kad daug tendencijų, kurias kalėdiniu laikotarpiu stebime šiandien – aktyvi ir ne visada legali prekyba, dovanų paieškos, masinis viešųjų vietų puošimas ir polinkis plačiai atverti pinigines – 1939 m. irgi buvo aktualios.

Jau po metų, 1940 m., Kalėdas Kaunas sutiko visiškai kitaip. Lietuva buvo okupuota SSRS ir įtraukta į II pasaulinio karo sūkurį. Tačiau 1939 m. lietuviai, dar nenujausdami, koks liūdnas likimas krašto laukia vos po pusmečio, Kalėdas stengėsi švęsti linksmai.

Pinigų dovanoms negailėta

1939 m. gruodžio 23 d. „Lietuvos žinių“ numeryje laikraščio korespondentas aprašė prieššventinę Kauno atmosferą ir nuotaikas. Tų pačių metų „Lietuvos aide“ yra pateiktas išsamus žurnalisto įspūdžių iš pasivaikščiojimo po Kauno turgų aprašymas, atkreipiant dėmesį ir į tamsesnes turgaus puses.

Straipsnį „Lietuvos žinios“ autorius pradėjo nuo to, kas daugeliui lietuvių yra aktualu ir dabar – kainų.

„Kalėdos ir nauji metai kauniečiams yra brangios šventės, nes toms šventėms viena šeima išleidžia nuo 100 iki 500 litų.

Kalėdos ir nauji metai kauniečiams yra brangios šventės, nes toms šventėms viena šeima išleidžia nuo 100 iki 500 litų.

Turtingiesiems – pramoga, o mažiau pasiturintieji tas ekstra išlaidas jaučia savo šeimos biudžete. (...) Faktas tikras, kad Kalėdoms žmonės rengiasi ir dėl to žymiai pagyvėja prekyba, pagyvėja judėjimas“, – 1939 m. rašė „Lietuvos žinios“.

Kiek verta buvo tokia pinigų suma? Remiantis Pinigų muziejaus duomenimis, kvalifikuotas darbininkas 1930 m. per mėnesį uždirbdavo apie 220 litų, valstybės tarnautojų algos, priklausomai nuo kategorijos, svyravo nuo 250 iki 1200 litų, o advokatai, gydytojai, ministrai per mėnesį uždirbdavo ir kelis tūkstančius litų.

archivesofculture.com nuotr./Kauno centras. 1933 m. liepos 19 d.
archivesofculture.com nuotr./Kauno centras. 1933 m. liepos 19 d.

Iki 1939 m. vidutinės algos neabejotinai augo, bet akivaizdu, kad paprastam darbininkui ar tarnautojui net ir 100 litų išliko labai reikšminga pinigų suma, jau nekalbant apie 500 litų – tokią sumą išleisti Kalėdoms leisti sau galėjo tik turtingieji.

Ginčai dėl eglučių

Toliau straipsnis kalba apie tai, kaip Kalėdas paveikė neseniai priimtas įstatymas, kuriuo valdžia, susirūpinusi masiniu kalėdinių eglučių kirtimu, jas kirsti uždraudė išvis.

Tais metais Lietuvoje, kaip matyti iš žiniasklaidos, dėl šio įstatymo virė nemažos aistros.

Įstatymo šalininkai teigė, kad eglučių kirtimas – svetimas paprotys ir kad masiškai iškertamos eglutės yra žala Lietuvos miškams.

Tuo metu priešininkai teigė, kad eglutės Lietuvoje jau prigijo ir teikia daug džiaugsmo, o draudimai yra perdėti. Buvo ir raginusių pereiti prie dirbtinių eglučių, taip randant kompromisą.

„Gaila kalėdinių eglučių mėgėjų, bet gaila ir eglučių“, – trumpai diskusiją reziumavo „Lietuvos žinios“.

Šiaulių Aušros muziejaus / Kazimiero Skerstono nuotr./Kalėdų eglutė Šiauliuose tarpukariu
Šiaulių Aušros muziejaus / Kazimiero Skerstono nuotr./Kalėdų eglutė Šiauliuose tarpukariu

Pasak „Lietuvos žinių“, eglučių prekybininkai, praradę pasipelnymo būdą prieš šventes, rado, kuo pakeisti prekybą eglėmis. Tam jie pasitelkė darbininkus.

„Uždraudimas kirsti eglaites pagimdė eglaičių „pramonę“. Keli šimtai žmonių, amatininkai, griebėsi gaminti eglaites: jie sausoje lazdoje išgrežę skyles, į jas sukišo eglėšakius ir gavo simetriškomis šakutėmis, gražią eglaitę. Meisteriai sako, kad tokią eglutę lengviau pagaminti negu Birštono lazdą ir gauni nuo 1 iki 3 Lt, žiūrint kokio didumo eglutė. Eglaitės pagamintos meniškai ir kauniečių noriai perkamos“, – rašė „Lietuvos žinios“.

Laikraščio teigimu, kauniečiai išpirko eglučių už maždaug 3 tūkst. litų.

Kitas didysis to meto Lietuvos laikraštis – „Lietuvos aidas“ – savo prieššventiniame reportaže iš Kauno turgaus taip pat nemenką dėmesį skyrė eglutėms. Antano Smetonos valdžiai palankus laikraštis pasikeitusią padėtį aprašė labai teigiamai.

„Kas lankėsi Kauno turguose maždaug tuo pačiu metu pernai prieš Kalėdas, tas gerai atsimena, kad beveik visas turgaus aikštės plotas skendėjo eglių žalumyne. Didžiausios krūvos gražių, tiesių jaunų eglaičių buvo sumestos prie vežimų. (…) Tiek gražaus mūsų jauno miško iškertama kelių dienų džiaugsmui ir malonumui! Šiais metais Kauno turguose tokio vaizdo nebėra. Gražių, jaunų eglaičių vietoje sumestos krūvos eglišakių. Ateina vyrai ir moterys prie jų, pasirenka keletą šakų, ir to užtenka patenkinti tradicinį vaikų džiaugsmą“, – rašė „Lietuvos aidas“.

Taip pat, kaip ir „Lietuvos žinios“, laikraštis atkreipė dėmesį į dirbtinių eglučių gausą ir gyrė darbininkų išmonę.

Turgūs – išpuošti, bet ir su sukčiais

Didelį dėmesį „Lietuvos žinios“ skyrė aprašyti nepaprastai intensyvią prekybą turguose, ir čia nepamiršdamas atkreipti dėmesio į kainas.

„Saldujį ketvirtadienį visose Kauno rinkose nepaprastai buvo daug sugabenta valgomų daiktų ir skanumynų: naminių ir girinių paukščių, džiovintų grybų ir obuolių, kviečių, medaus, medauninkų ir t. t. Bet visos tos prekės gana brangios, nes paklausa labai didelė“, – rašė „Lietuvos žinios“.

Laikraštis pabrėžė, kad turgavietės stengėsi pirkėjus pritraukti ne tik prekių pasiūla, bet ir atsinaujinusia išvaizda.

„Turgaviečių turinį menkai turtino, bet išvaizdą labai pakeitė įvairios popierinės gėlės, abažūrai ir kt. papuošalai, kurie įvairiomis aštriomis spalvomis turgavietėse jau kelinta diena marguliuoja“, – rašė „Lietuvos žinios“.

Na, o „Lietuvos aidas“, aprašė ir tamsiąją Kauno turgaviečių pusę. Pirmiausia laikraštis atkreipė dėmesį, kad turgūs traukdavo ir kišenvagius. „Čia maišosi ir tokie tipeliai, kurie nieko neturi, nei parduoti, nei pirkti, bet slankioja ir laukia progos, bene nusiseks neblogas biznelis“, – rašė „Lietuvos aidas“.

Čia maišosi ir tokie tipeliai, kurie nieko neturi, nei parduoti, nei pirkti, bet slankioja ir laukia progos, bene nusiseks neblogas biznelis.

 

Mūsų bendruomenės nariai kiekvieną mėnesį gali skaityti 5 straipsnius NEMOKAMAI!

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

09:00
07:59

Esports namai

URBAN˙/

Metas ruošti automobilį

Parašykite atsiliepimą apie "15MAX"