Į pratybas kviečiamas lėtinę ligą turintis karys pratrūko: ar valstybė prisiims atsakomybę, jei pablogės sveikata?

Jau kurį laiką Anglijoje gyvenantis lietuvis, aktyvaus rezervo karys Arnoldas (vardas pakeistas) suka galvą tik apie rugpjūčio 8 dieną prasidėjusias karines pratybas. Vyras stebisi, ar tikrai saugu pandemijos laikotarpiu rengti mokymus ir į juos sukviesti žmones iš įvairių pasaulio kampų. Karys atskleidžia prisibijantis pratybų, mat yra koronaviruso rizikos zonoje – turi lėtinę plaučių ligą, į kurią per medicininę apžiūrą buvo nekreipta dėmesio.

Arnoldas kelia ir daugiau klausimų, pavyzdžiui, kodėl aktyvaus rezervo kariai vis dar nėra skiepijami nuo erkinio encefalito, nors praėjusiais metais nuskambėjęs atvejis apie savanorį, dėl įkandimo netekusį dalies nedarbingumo, palietė visą karių bendruomenę.

Vyras tikina paprastai mokymų laukiantis, mat jie yra pilni naujų patirčių, adrenalino, bet šis kartas – kartus kaip niekad.

„Labai labai gaila, kad taip vyksta. Nes toks vaizdas, kad kai žmogui kažko reikia, tai žmogus yra tokioje vietoje pastatytas... Tarkim, ką tik buvo kovidas. Pasakė valstybė, kad blogai, negalima – sėdėti namie ir visi sėdi ir klauso. Bet kai žmogus mato ateinančią grėsmę, valstybė savo interesų žiūri ir tiek. Jie nežiūri žmonių interesų, jų interesai, tai yra jų tiesa, o žmogus – jis nieko negali pasakyti, nieko negali padaryti“, – nuogąstauja ketvirtoje dešimtyje esantis vyriškis.

lément Falize nuotr../ Unsplash nuotr./Koronavirusas
lément Falize nuotr../ Unsplash nuotr./Koronavirusas

Jeigu kviečia jį, spėja – suvažiuos „visas pasaulis“

Arnoldas prieš gerus 15 metų buvo vienas pirmųjų per privalomąją karo tarnybą apmokytų artileristų. Todėl žino, kad aktyviame rezerve jis užima gana svarbią vietą.

„Mums buvo pasakyta: jūs būsit patys pirmiausi rezerviniai kariai, iškviečiami karo atveju“, – prisimena jis.

Tačiau šiemet pratybos jam kelia daugiau nerimo nei adrenalino. Gyvendamas Junginėje Karalystėje, šalyje, kur koronavirusas padarė daug žalos, Arnoldas klausia, kodėl pandemijos laikotarpiu yra organizuojami masiniai mokymai su 200 karių?

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Jungtinė Karalystė per koronaviruso pandemiją
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Jungtinė Karalystė per koronaviruso pandemiją

„Sugrįš iš visų Lietuvos kampelių. (...) Bus ir iš užsienio šalių, iš daugumos tikrai. Ir kadangi šiuo metu per televiziją visi bijosi, kad netgi fūristai, kurie iš Rusijos važiuoja, kad net neleisti jiems išlipti jiems iš mašinos, o čia, matai, susirinks iš viso pasaulio, atsiprašant, ir nieko tokio. Ir niekas tame blogo nemato“, – sako jis.

Tu neturi jokios žodžio teisės, visiškai nieko.

„Trūks plyš valstybei reikia būtent dabar. Kodėl tie mokymai negali būti nukelti ramesniam laikotarpiui, kada negrės pavojus sveikatai? (...)“, – klausia Londone gyvenantis vyras.

Arnoldas teigia domėjęsis, kokių atsargumo priemonių imsis organizatoriai, tačiau jokio konkretaus atsakymo esą nesulaukė.

„Nebuvo tikslaus atsakymo, kad darysim tą, tą ir tą. Ne. Buvo tik pasakyti, kad „na, aš manau“, „mano manymu, kad reikėtų autobuse važiuojant kartu užsidėti kaukę, toliau bus pamatuojama temperatūra“. Ir tiek. Nežinau nei kareivinių patalpų, kaip jos paruoštos. Žinau, kad dušai tikrai bendri, valgykla bendra, kambariuose gyvena nuo 10 iki 15 žmonių. Tas kontaktas tikrai bus“, – teigia vyriškis.

Kariui taip pat kyla klausimų, kodėl į pratybas kviečiami ir užsienyje, kur yra didelis susirgimų skaičius, gyvenantys prievolininkai. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje 100 tūkstančių gyventojų tenka 12,6 susirgimo. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento vadovė Rolanda Lingienė yra sakiusi, kad atvykusieji iš kitų šalių sudaro apie ketvirtadalį visų naujai šalyje registruojamų susirgimų.

Pauliaus Mamonovo nuotr./Pratybos „Grifono kirtis 2020 / Medžiotojas 2020“
Pauliaus Mamonovo nuotr./Pratybos „Grifono kirtis 2020 / Medžiotojas 2020“

Gydytojams diagnozė nerūpėjo?

Bekalbant su Arnoldu, pamažu aiškėja, kad koronaviruso jis baiminasi ne veltui. Vyras teigia turįs sarkoidozę, lėtinę plaučių ligą, kurią jam po maždaug keturių mėnesių tyrimų nustatė medikai Vilniuje. Lėtines ligas, o ypač plaučių lėtinę ligą, turintys asmenys automatiškai patenka į koronaviruso rizikos asmenų grupę.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius