Rugsėjį buvo baigta kurti struktūruota biografinių duomenų bazė, kurioje suregistruoti Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje gyvenę vienuoliai. Iš viso duomenų bazėje galima rasti informaciją apie 4000 vienuolių.
Projekto autoriai istorikai Liudas Jovaiša, Martynas Jakulis ir Karolis Tumelis, 15min papasakojo apie šį projektą, vienuolijas Lietuvoje ir tai, ką netikėto atrado rinkdami informaciją apie vienuolius.
– Kaip šovė mintis sudaryti Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje vienuoliavusių vienuolių sąvadą?
– Vienuolių biogramų sąvadas yra savotiškas ankstesnės, XIV–XVI a. LDK dvasininkų duomenų bazės įpėdinis. Apskritai tokio tipo moksliniai produktai yra neįkainojami tiriant socialinę istoriją, kadangi duomenų sankaupa leidžia daryti ir platesnius statistinius apibendrinimus, kurių neretai stokojama.
Vienuolijų šaltiniai (narių katalogai, kapitulų aktai ir t.t.) yra itin dėkingi tokio tipo darbams, kadangi juose esama nemažai biografinės informacijos, ar, jei jos negausu, bent jau asmenvardžių. Taip atsiranda perspektyva surinkti bent jau didžiąją dalį šios visuomenės grupės asmenų duomenų, kad ir kokie skirtingi jie bebūtų, į vieną vietą. Tikėtina, kad duomenis nuolat atnaujinant, ilgainiui apie vienuolius taps įmanu kalbėti kaip apie geriausiai pažįstamą LDK visuomenės grupę.
– Žmonės linkę domėtis Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje gyvenusia diduomene, bajorais arba lįsti į genealogiją ieškant savo protėvių. Vienuoliai dažnu atveju nepatenka nė į vieną iš šių grupių. Kuo vienuoliai buvo reikšmingi valstybės istorijoje? Turbūt žinomiausi vienuoliai yra iš Lietuvos valstybingumo pradžios istorijos, vėliau jie pasimeta kitų asmenybių kontekste.
– Iš tiesų, susidomėjimas vienuoliais dėl genealoginių paskatų turbūt yra retas reiškinys. Žvelgiant iš biologinės istorijos perspektyvos, vienuoliai ir dvasininkai yra savotiškos „sausos šakos“, nepalikusios fizinių palikuonių.
Kita vertus, turbūt nebūtų visiškai tikslu pašvęstojo gyvenimo atstovus griežtai atskirti nuo kitų LDK socialinių sluoksnių. Kai kurių vienuolijų šaltiniai gana aiškiai nurodo socialinę jos narių kilmę, kai kuriais atvejais pažymi išskirtinių giminių atstovus, pasirinkusius vienuolinį gyvenimą.
Be vienuolijų sunkiai įsivaizduojama LDK christianizacija ir jos eiga. Vienuolynai buvo centrai, iš kurių krikščioniška kultūra plito visuomenėje – be vienuolių negalėtume kalbėti apie tam tikrų religinių praktikų ar šventųjų kultų paplitimą.
