Spiritizmas Lietuvoje: kokias dvasias šaukė mūsų senoliai?

Kretingos muziejus, nežinomas fotografas / Vila „Anapilis“ – XX a 4 deš.

„Per spiritizmą mes prieiname prie tų vartų, kurie paskui mus amžinai užsidaro. Jie viską nuo mūsų slepia. O kaip svarbu juos nors truputį, nors truputėlį praverti! Juk paskui galima ir atlapai atidengti. Moksliškas spiritizmas dar labiau sukrės pamatus senojo mokslo negu radijas ir atidengimas nematomų spindulių“. Tai – ištrauka iš rašytojo Igno Šeiniaus 1913-aisiais metais pasirodžiusios apysakos „Bangos siaučia“. Apysakos veikėjas, aukštas pareigas užimantis geležinkelių valdininkas, įsitraukia į paranormalių reiškinių tyrinėjimą – prisijungia prie spiritistų ratelio ir dalyvauja jų seansuose, kviesdamas dvasias iš anapus. Tai – vienas pirmųjų spiritizmo seansų aprašymų lietuvių literatūroje, tačiau dvasias kviesti bandančių ratelių netrūko ir to meto Lietuvos kasdienybėje.