Dabar populiaru
Publikuota: 2020 rugpjūčio 27d. 21:00

Sostinė mėnesiui: prieš šimtą metų Lietuvai (trumpam) sugrįžo Vilnius

Lietuvos kariuomenės VII pėstininkų pulkas įžengia į Vilniaus Katedros aikštę 1920 m. rugpjūčio 26 d.
Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus / Lietuvos kariuomenės VII pėstininkų pulkas įžengia į Vilniaus Katedros aikštę 1920 m. rugpjūčio 26 d.

Šią savaitę sukanka šimtas metų nuo 1920–ųjų rugpjūčio, kai į Vilnių įžengė Lietuvos kariuomenė. Be mūšio: vykdydami tų metų liepą pasirašytą taikos sutartį, miestą lietuviams nenoriai perdavė bolševikai. Kaina buvo didelė – už Vilnių teko „sumokėti“ slaptu sutarties priedu, leidžiančiu bolševikams iš Lietuvos teritorijos atakuoti lenkus... Juo labiau, kad retas iš lietuvių (jau pradėjusių atsisveikinimus su Kaunu) nujautė, kad sostinę teišlaikys vos mėnesį...

Karšta 1920-ųjų vasara

„Antra savaitė stovi didžiausi, kaip retai mūsų krašte, karščiai, siekiantys 35 laipsnių <...> Jau girdėtis atsitikimai nuo saulės spindulių staigiai numirusių žmonių. Dėl didelių karščių pradėjo dvėsti gyvuliai...“, – 1920 m. liepą skundėsi Lietuvos žmonės.

Tačiau tų metų vasara buvo karšta ir kitomis prasmėmis. Aplinkui dundėjo pabūklai (Lenkija iš peties kariavo su sovietų Rusija), tad daugelis laukė naujo karo ir gimtinėje – nes retas tikėjo, kad šios kovos „neužkabins“ ir lietuvių.

O juk trapia taika dar nespėta kaip reikiant pasidžiaugti: mūšiai su bolševikais faktiškai baigėsi dar 1919–ųjų spalį, išstūmus juos iš Daugpilio. Bermontininkai irgi buvo „sutvarkyti“ iki 1919 m. pabaigos.

Pavojingiausi atrodė lenkai, su kuriais lietuvių kareiviai pirmąsyk susirėmė dar 1919 m. gegužę prie Vievio, o balandį pralaimėjo „lenktynes dėl Vilniaus“. Bolševikai tuomet nesunkiai atrėmė balandžio 3 – 8 dienomis vykusį desperatišką lietuvių puolimą Vilniaus kryptimi. Bet pražiopsojo Lenkijos kariuomenės smūgį nuo Lydos, tad balandžio 19–21 dienomis sostinė atsidūrė lenkų rankose.

Pastarieji greitai tapo nekenčiamiausiais lietuvių priešininkais. Tų pačių 1919–ųjų vasarą tarp lietuvių ir lenkų įsiliepsnojo aršūs mūšiai dėl Suvalkų ir Seinų. Šias kovas tik metų pabaigoje vargais negalais sustabdė vis naujas demarkacines linijas braižiusi Antantė.

Kuri galų gale Paryžiaus taikos konferencijos metu nustatė lyg ir galutinę (vadinamąja Kerzono) liniją, kuria Suvalkus paliko Lenkijai, bet Gardiną ir Vilnių – Lietuvai. Tačiau abi pusės tokiu sprendimu buvo labai nepatenkintos, tad nauji mūšiai tebuvo laiko klausimas.

O 1920–ieji prasidėjo nauju, permainingu Lenkijos ir sovietų Rusijos karu, kurio metu Lietuva (o taip pat ir Latvija, Estija) ūmai tapo labai svarbi abiem kariaujančiom pusėm.

Tiek lenkai, tiek bolševikai (pastarieji dar nuo 1919 m. rudens, kai tebeturėjo bendrą sieną su Lietuva) skubėjo kuo greičiau pasirašyti su lietuviais tvirtą taikos sutartį, kad galėtų išsilaisvinusias jėgas nukreipti priešo triuškinimui. O galbūt net sudaryti trapesnę ar tvirtesnę sąjungą.

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus/1920 m. vasara Lietuvoje buvo karšta daugeliu prasmių
Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus/1920 m. vasara Lietuvoje buvo karšta daugeliu prasmių
Asmeninio albumo nuotr./Vokiškais šautuvais ginkluoti, vokiškus šalmus dėvintys Lietuvos savanoriai iš Grūšlaukės apylinkių (Kretingos raj.), apie 1919 m.
Asmeninio albumo nuotr./Vokiškais šautuvais ginkluoti, vokiškus šalmus dėvintys Lietuvos savanoriai iš Grūšlaukės apylinkių (Kretingos raj.), apie 1919 m.

Wikipedia.org/Lietuvių puolimui nepavykus, lenkai 1919 m. balandį užėmė Vilnių – pirmieji lenkų raiteliai Vilniaus Katedros aikštėje 1919 m. balandį
Wikipedia.org/Lietuvių puolimui nepavykus, lenkai 1919 m. balandį užėmė Vilnių – pirmieji lenkų raiteliai Vilniaus Katedros aikštėje 1919 m. balandį

Dabar nauji metiniai prenumeratoriai gauna 50 EUR dovanų kuponą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Aplinka produktyvumui

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie "15MAX"