Nors jau praėjo ketveri metai nuo Paryžiaus klimato susitarimo, Lietuvoje klimato kaitos problema labiau kelia klausimų, nei tampa prioritetu.
Klimato kaita partijų politinėse darbotvarkėse nedominuoja net rinkiminiu laikotarpiu. Ne paslaptis, kad dabar vykdomų aplinkosauginių planų neužtenka. Kodėl taip yra? Kokie turėtų būti klimato kaitos ir aplinkosaugos planai artimiausiu metu?
Į šiuos ir panašius klausimus atsakymų ieškota diskusijoje „Klimato kaita – kaip gyvensime ateinančius 4 metus“. Apie klimatą, jo kaitą, krizę ir problemas kalbėjosi Aplinkosaugos koalicijos ekspertė Karolina Gurjazkaitė, Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesorius Arūnas Bukantis, Baltijos aplinkos forumo ekspertė Audronė Alijošiutė-Paulauskienė ir „FridaysForFuture“ Vilnius judėjimo aktyvistė Gabija Gorobecaitė. Diskusiją moderavo LRT žurnalistė Rūta Kupetytė.
Klimatas kinta labai sparčiai
Pasak A.Bukančio, klimato kaita yra dramatiška, ir reiktų įsisąmoninti vieną dalyką: suvokti ne tik paties klimato kaitos egzistenciją, bet ir tai, kad ji vyksta neregėtai sparčiai.
„Tai yra ne vien tik temperatūra. Kartu su temperatūros kilimu, kuri pakilo jau nuo XVIII amžiaus vidurio daugiau nei laipsniu, vyksta kiti procesai. Tai – ir ledynų tirpimas, ir amžino įšalo tirpimas, potvyniai, vandenyno lygio kilimas, vandenyno rūgštėjimas, sausros, ekstremalūs reiškiniai, kurie pasitaiko įvairiose Žemės rutulio vietose.
Tai – puokštė įvairių reiškinių, kurie galiausiai veikia ne tik mūsų kasdienį gyvenimą, bet taip pat sukelia geopolitinių įtampų, gali tapti net karų priežastimi. Net veikia ekonomiką. Kitaip tariant, klimato kaita mus valdo“, – diskusijoje kalbėjo A.Bukantis.
Trūksta informacijos, kaip iš tikrųjų tai paveiks žmogų.
Jam antrino ir K.Gurjazkaitė, teigdama, kad klimato kaita nėra tik tolimas reiškinys – ji paveiks gamtą, žmogų, aplinkosaugą ir ekonomiką: „Galiu pasakyti, kas man atrodo problematiška: trūksta informacijos, kaip iš tikrųjų tai paveiks žmogų.“
Pasak diskusijos dalyvės, nėra susistemintos ir aiškios informacijos, kuri būtų aiški ir pasiekiama, o ne fragmentiškai paslėpta tarp kelių šimtų ataskaitos lapų.
„Kaip pavyzdį prisiminiau, kad Švedijoje vyriausybė yra parengusi tokią ataskaitą, kuri pateikta kiekvienam žmogui. Kiekvienas iš mūsų klimato kaitos bus labai paveiktas. Pavyzdžiui, žemės ūkis labai jautrus klimato kaitai, kitas dalykas – dėl karščio bangų gali nukentėti žmonės, jų sveikata, padidėti mirtingumas, gali į namus dažniau įsimesti pelėsis, nukentėti infrastruktūra. Begalė dalykų.
Mes galbūt jau žinome apie ledynus, tačiau jie mūsų neveikia taip asmeniškai. Manau, kad tos sisteminės informacijos žmogui nėra suteikiama. Nors mes matome, kad klimato kaitos poveikis yra jaučiamas“, – vardijo K.Gurjazkaitė.
