Dabar populiaru
Publikuota: 2020 sausio 29d. 21:04

Perrašykime istoriją: kas 2016 m. būtų patekę į Seimą ir kas ne, jei vienmandačių apygardų nebūtų?

Pirmieji Seimo rūmai
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Pirmieji Seimo rūmai

Lietuvoje pastaruoju metu suintensyvėjo svarstymai apie galimą Seimo rinkimų sistemos reformą. Pasigirsta ir kalbų, kad galbūt verta svarstyti apie perėjimą prie proporcinės rinkimų sistemos, visiškai atsisakant rinkimų vienmandatėse apygardose. 15min pabandė perrašyti istoriją tiesiogine prasme – sumodeliuoti, kaip būtų atrodęs 2016–2020 m. kadencijos Seimas, jei Seimo narius būtume rinkę tik daugiamandatėje apygardoje.

Apie galimą radikalią Seimo rinkimų reformą praėjusią savaitę užsiminė prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis.

Tiesa, kiek vėliau pats G.Nausėda teigė esantis mišrios rinkimų sistemos šalininkas. Jo teigimu, svarstyti apie Seimo rinkimų reformą galima, bet siūlyti korekcijas turėtų pats Seimas, diskusijos turėtų vykti labai plačiai, o sprendimai turėtų būti priimami neskubant.

15min kalbinti ekspertai teigė, kad dabartinis modelis nėra idealus, bet akcentavo, kad atsisakius vienmandačių rinkimų apygardų ir perėjus tik prie proporcinės parlamento rinkimų sistemos į Seimą patektų daugiau politikų, realiai neturinčių didelio rinkėjų palaikymo, bet atsiduriančių partinių sąrašų viršūnėse.

Sumodeliuoti, kaip būtų pasibaigę 2016 m. Seimo rinkimai, jei Seimo nariai būtų renkami tik vienmandatėse apygardose, iš esmės neįmanoma – tuomet vienmandačių apygardų būtų dvigubai daugiau ir labai daug kas priklausytų nuo to, kaip būtų perbraižytos jų ribos.

Mūsų bendruomenės nariai kiekvieną mėnesį gali skaityti 5 straipsnius NEMOKAMAI!

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie "15MAX"