Dabar populiaru
Publikuota: 2020 liepos 22d. 09:03

Profesorė klinikinė imunologė: gąsdinti savęs antra koronaviruso banga nederėtų

Brigita Šitkauskienė
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Brigita Šitkauskienė

Vis garsiau kalbant apie gresiančią antrą COVID-19 bangą, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės (LSMUL) Kauno klinikų Imunologijos ir alergologijos klinikos vadovė profesorė Brigita Šitkauskienė akcentuoja, kad nereikėtų savęs ja gąsdinti, o blaiviai išanalizavus situaciją – „išmokti pamokas“ ir būti tinkamai pasiruošusiems galimiems naujiems iššūkiams. Kartu medikė ragina stiprinti savo imunitetą, padedantį kovoti su įvairiomis infekcijomis ir šiuo metu esantį pagrindiniu sąjungininku kovoje su naujuoju koronavirusu.

LSMUL Kauno klinikų Imunologijos ir alergologijos klinikos Imunologijos laboratorijoje yra atliekami išsamūs imuninio atsako tyrimai sergant įvairiomis ligomis, taip pat ir COVID-19.

Kaip rodo įvairių tyrimų rezultatai, persirgus šiuo virusu susidaro antikūnai. Tačiau kaip ilgai jie išliks ir kiek bus efektyvūs apsaugant nuo pakartotino užsikrėtimo koronavirusu, pasak B.Šitkauskienės, kol kas sunku prognozuoti.

Visais atvejais susidaro ir imuninės atminties ląstelės, kurios geba greičiau reaguoti susidūrus su jau pažįstamu antigenu (virusu ar panašiai), todėl tikėtina, kad užsikrečiant pakartotinai ligos eiga turėtų būti lengvesnė, o gal net dažniau besimptomė.

Pandemijos eiga greičiausiai bus banguojanti

– COVID-19 pandemija nesitraukia. Vienoms šalims su ja pavyksta dorotis sėkmingiau, kitoms – nelabai. Ką apie tai manote? Ar įmanoma prognozuoti, kada pandemija pradės slūgti?

– Kiekvienoje šalyje šios ligos eiga yra gana skirtinga ir tai priklauso nuo daugelio veiksnių.

Visų pirma – nuo gyvenimo būdo, bendravimo įpročių, kurie gali sudaryti palankesnes sąlygas viruso plitimui.

Nei problemos ignoravimas, nei perdėta panika nėra sąjungininkai kovoje su COVID-19.

Priklauso ir nuo imuniteto būklės – kiek „treniruotas“ imunitetas (tai susiję ir su ankstesnėmis vakcinacijomis – ypač tomis, kurių poveikyje aktyvinami T limfocitai, nes ne tik antikūnai, bet ir šios ląstelės yra labai svarbios apsaugoje nuo virusų).

Manoma, kad atsparumą virusui (-ams) gali lemti ir genetiniai veiksniai, mūsų paveldėtos imuniteto ypatybės, kurios šiuo metu ypač plačiai ir detaliai tyrinėjamos, vertinant galimas sąsajas su COVID-19.

Kitas labai svarbus veiksnys, – turėjęs, turintis ir turėsiantis įtakos sergamumui COVID-19, – tai priemonės, kurių vyriausybės ėmėsi siekdamos pažaboti šį virusą.

Nei problemos ignoravimas, nei perdėta panika nėra sąjungininkai kovoje su COVID-19.

Labai svarbu, kokia žinia visuomenei ištransliuojama, kaip koordinuojami veiksmai, pasirinktų priemonių adekvatumas ir savalaikiškumas.

Dabar nauji metiniai prenumeratoriai gauna 50 EUR dovanų kuponą.

Komentarai: 4

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Atradimai virtuvėje

Skanumėlis
Skanumėlis

Video

02:05
00:59
05:54

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie "15MAX"