Iš tiesų, Rusija ir jos lyderis V.Putinas meta labai rimtą, viešai mažai aptarinėjamą iššūkį Vakarams, kuris nėra toks akivaizdus, kaip grasinimai įsiveržti į Ukrainą, subombarduoti Kijevą, ar užpulti Baltijos šalis. Panašu, jog tai tėra gumos tempimas, siekiant laimėti laiko. Tikrasis Kremliaus žaidimas va bank vyksta visai kitur – Turkijoje, Sirijoje, Saudo Arabijoje.
Klaidinga būtų vertinti ir Rusijos pasirodymą Sirijos pilietinio karo arenoje kaip karinę ir finansinę nesėkmę. Nepaisant to, kad Sirijos atstatymui prireiks apie 250 milijardų dolerių, nepanašu, kad Kremlius ten planuotų atstatyti nuo žemės paviršiaus nušluotą Alepo miestą ar investuoti į šalies ligonines. Kremlių ten domina vienintelis dalykas – nafta. Tiksliau sakant, ne pati nafta, o įtaka pasaulinėms naftos kainoms.
Šiam tikslui pasiekti Maskva jau turi draugus arba partnerius „iš reikalo“ – tai Turkija, Sirija ir Saudo Arabija su Iranu.
