Dabar populiaru
Publikuota: 2020 lapkričio 12d. 06:02

Naujoji koalicija žada vertybinę užsienio politiką, bet taikyti ją Lenkijai bus sudėtinga

Lenkija
„Reuters“/„Scanpix“ ir 123RF nuotr. / Lenkija

Naujoji valdančioji koalicija žada vertybinę užsienio politiką, tačiau politologai tvirtina: santykiuose su Lenkija, kritikuojama dėl žmogaus teisių ir įstatymo viršenybės principo pažeidimo, griežtų deklaracijų iš valdančiųjų pusės tikėtis neverta. Varšuva – pernelyg svarbi partnerė karinio ir energetinio saugumo srityse, be to, dalis Lenkijos valdančiojo elito, atsakydama į Vilniaus priekaištus, gali besti pirštu į lenkų tautinės mažumos Lietuvoje problemas.

Naujoji valdančioji koalicija žadėjo „vertybinę užsienio politiką“.

„Aktyviai pasisakysime prieš bet kokius žmogaus teisių bei demokratinių laisvių pažeidimus ir ginsime kovojančius už laisvę visame pasaulyje – nuo Baltarusijos iki Taivano“, – rašoma koalicijos sutarties projekte.

Lenkiją valdanti konservatyvi partija „Teisė ir Teisingumas“ (PiS) sulaukia kritikos dėl įvairių priežasčių: Briuselis tikina, kad teismų sistemos reforma pažeidžia įstatymo viršenybės principą, tarptautiniai stebėtojai kalba apie šalyje apribotą žiniasklaidos laisvę, žmogaus teisių gynėjai atkreipia dėmesį į itin priešišką LGBT+ bendruomenei valdančiųjų retoriką. Negana to, pastarosiomis savaitėmis Lenkiją krečia protestai prieš griežtinamą abortų tvarką.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Protestuotojos Varšuvoje
AFP/„Scanpix“ nuotr./Protestuotojos Varšuvoje

Valdant premjero Sauliaus Skvernelio vyriausybei ne vienerius metus Lietuvos ir Lenkijos santykius kaustęs šaltukas pasitraukė, oficialusis Vilnius neturėjo priekaištų Varšuvai dėl žmogaus teisių ar įstatymo viršenybės principo pažeidimo.

Savo ruožtu naujai valdančiajai komisijai priklausančios partijos 15min sakė besitikinčios su partnere Lenkija apie problemas kalbėti atvirai, tarpininkauti tarp Varšuvos ir Briuselio.

„Didelių“ deklaracijų nesitiki

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docento Andžejaus Pukšto teigimu, tam tikras susidūrimas bandant vykdyti vertybinę užsienio politiką – neišvengiamas.

„Ribos yra pakankamai plonos. Viena vertus, valdantieji deklaruoja vertybinį pagrindą užsienio politikoje, kita vertus, Lietuva yra pasmerkta bendradarbiauti su Lenkija karinio saugumo srityje.

Energetinio saugumo srityje Lenkija – nepakeičiama partnerė, atsižvelgiant į Astravo AE ir nesolidarią Latvijos poziciją dėl prekiavimo baltarusiška elektra. <...> Todėl vertybinė dimensija, apie kurią kalba naujosios koalicijos lyderiai, yra labai sunkiai įgyvendinama“, – 15min sakė A.Pukšto.

Politologas prognozavo, kad iš Lietuvos pusės bus girdima „tylesnių“ deklaracijų, tačiau sakė nemanąs, kad naujausios Vyriausybės pozicija smarkiai keisis nuo ankstesnės.

Apie Baltijos šalis rašančio Lenkijos leidinio „Przeglad Baltycki“ žurnalistas, apžvalgininkas Dominikas Wilczewskis teigė, kad naujajai Lietuvos valdžiai bus sudėtinga labai atvirai kelti žmogaus teisių, teisės viršenybės klausimus, nes taip kiltų grėsmė projektų, kurie svarbūs tiek Vilniui, tiek Varšuvai, įgyvendinimui.

Anot D.Wilczewskio, Lietuvos valdantiesiems ėmus kalbėti apie žmogaus teises, tam tikri Lenkijos politinio elito atstovai galėtų sakyti: o kaip lenkų mažumos Lietuvoje teisės?

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Aušrinė Armonaitė, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Gabrielius Landsbergis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Aušrinė Armonaitė, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Gabrielius Landsbergis

„Naujoji valdančioji koalicija yra daugmaž ta pati, kuri valdė 2011 metais, kai buvo priimta švietimo reforma, paveikusi lenkų mažumos mokyklas. Šis klausimas taip pat gali būti iškeltas“, – 15min sakė apžvalgininkas.

D.Wilczewskis mano, kad pareiškimai skrietų ne iš pačios Lenkijos vyriausybės, o atskirų politinio elito dalių – PiS viduje įvairiais klausimais kyla nesutarimų.

A.Pukšto tvirtino, kad Lietuva atsidurtų „itin sudėtingoje“ padėtyje tuo atveju, jei Europos Vadovų Taryboje (EVT) reikėtų balsuoti, ar nubausti Lenkiją dėl teisės viršenybės principo nesilaikymo. Ligi šiol Lietuvos vadovai, įskaitant Gitaną Nausėdą, yra sakę, kad Varšuvos ir Briuselio konflikte palaikytų Lenkiją.

Europos Teisingumo Teismas (ETT) jau pripažino Lenkijos valdančiosios partijos inicijuotą teismų reformą neteisėta.

Originali asmenvardžių rašyba kaip „jungiklis“

Į „atskiriems koalicijoms partneriams ypatingai aktualių klausimų sąrašą“ įtraukti įstatymų pakeitimai, įteisinantys asmenvardžių rašybą pagrindiniame dokumentų puslapyje visomis lotyniškos abėcėlės raidėmis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

Praktiškai su „Norfa“

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie "15MAX"