Mažėjant daugumos tokių įmonių pajamoms ir pelnui, pandemija dar labiau padidins lyčių nelygybę nuosavybės srityje ir paaštrins ekonominius skirtumus bei sukurs tai, ką kai kas vadina „shecession“ (ang. she – ji, recession – recesija, t. y., moterų įmonių recesija). Kai kurioms pradedančiosioms įmonėms, pavyzdžiui, į moteris orientuotoms bendradarbystės erdvėms, sunkiai sekasi tęsti veiklą, ir tai turės platesnį poveikį visuomenei. Nematydamos kelio pirmyn, šios į moteris orientuotos bendruomenės užsidaro, o moterys vėl lieka užribyje.
2016–2019 metais visame pasaulyje susikūrė įvairių į moteris orientuotų bendruomenių, nemažai jų atvėrė ir savo fizinių erdvių duris. Nuo „Wing“ Niujorke iki „Riveter“ Sietle, nuo „Assembly“ San Franciske iki „Broad“ Ričmonde ir dar tuzino kitų, tokios organizacijos suteikė moterims prieigą prie nuotolinių darbo vietų ir, dar svarbiau, galimybę užmegzti ryšį su bendramintėmis, prisijungti prie bendruomenių mokytis ir paprasčiausiai išplėsti savo pažinčių ratą.
Būta tvirtų įrodymų, kad šio naujo modelio koncepcija veikia ir gali teigimai paveikti milijonus moterų. Iki 2020 metų kovo mėnesio atrodė, kad šių bendruomenių augimo niekas nesustabdys. Tai buvo aktualu ir man asmeniškai, kaip „Luminary“ įkūrėjai. „Luminary“ – tai ir fizinė erdvė, ir pasaulinė bendruomenė, skatinanti moterų pažangą darbo rinkoje per programavimą, ryšius ir paramą. Pandemija iškėlė iššūkių, kurių niekas negalėjo numatyti, ir man pačiai teko laikinai uždaryti mūsų įmonės duris ir visiškai perkelti savo verslą į internetą.
