Ar į Kybartų geležinkelio stotį mes atvykome todėl, kad 1895 metais, kai stotis dar vadinosi Veržbolovo (pavadinimas greičiausiai kilęs iš Virbalio, šalia Kybartų esančio miestelio), čia buvo stabtelėjęs ir Vladimiras Leninas, tuomet dar jaunuolis, per Eitkūnus Karaliaučiaus srityje traukęs į Rusiją? Tikrai ne.
Ar į Kybartų geležinkelio stotį mes atvykome naktį? Taip. Bet ar todėl, kad 1883 metais šioje stotyje esą buvo sustojęs traukinys su rusų rašytojo Ivano Turgenevo palaikais, iš Prancūzijos vežamais laidoti į Sankt Peterburgą, tačiau nakties metu ne paliktais vagone, o įneštais į Kybartų Šv. Aleksandro Neviškio cerkvę? Matyt, kad ne.
Tačiau šią cerkvę jūs netrukus pamatysite. Kaip ir Eucharistinio Išganytojo bažnyčią. Kaip ir Naująją apaštalų bažnyčią. Kaip ir pasienį su Kaliningrado sritimi. Namus, mokyklas. Kaip ir visa kita, kas yra šiame mieste, tačiau ko vis dėlto pamatyti nepavyks, nes virš jo kylame naktį, tad beveik nieko neįmanoma įžiūrėti. Išskyrus Kybartų geležinkelio stotį, dėl kurios mes čia ir atvykome.
Kodėl? Po minutės. Nusileidus ant žemės ir ant bėgių.
Tad kodėl gi šiąnakt esame Kybartų geležinkelio stotyje?
Ogi dėl to, kad į kelionę išlydėtume šilumvežį.
Ir Gintą, šilumvežio mašinistą.
Apie kurio kelionę garsiai praneš stoties budėtoja Dalia ir jos pagalbininkė operatorė Dana.
Tačiau garsiakalbių traškesys neišgąsdins šio kiškio.
Daugiau kaip prieš pusantro šimto metų nutiesta geležinkelio Sankt Peterburgas–Varšuva atšaka iš Lentvario Trakų rajone į Virbalį Vilkaviškio rajone.
Ta kryptimi šiąnakt ruošiasi Gintas, šilumvežį vairuojantis dešimt metų.
„Nebėgantys bėgiai“. Taip pavadinome nuotrauką, nes žolė, šviesa, Europos futbolo čempionatas.
Turbūt jau laikas.
Turbūt jau laikas jums pasiūlyti užduotį.
Už kurią apdovanojimą įteikiame iš anksto.
„Nebėgantis kiškis“. Visiems, atsakysiantiems teisingai. Ir visiems suklysiantiems.
O atsakyti reikės į klausimą, kiek vagonų yra Ginto sąstate.
Mes skaičiuojame taip pat, nes tikslaus atsakymo vis dar nežinome. Labanakt.
finansuoja
Apie projektą „100 Lietuvų“
Lietuva yra viena, tačiau skirtinga: auganti ir klestinti, nesikeičianti ir kintanti, apleista ir tuštėjanti. Lietuva yra ir didžiausi miestai, ir atokiausi vienkiemiai. Ir visiems žinomi miesteliai, ir mažai kam girdėti kaimai. Lietuva yra ten, kur esame bent vienas iš mūsų.
„100 Lietuvų“ – tai mūsų valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtas projektas, skatinantis atrasti ir pažinti visokią Lietuvą – jos savitumą ir kasdienybę. „100 Lietuvų“ – tai neįprasti maršrutai, nekasdieniai vaizdai, maži, bet dideli žmonės.
Po Lietuvos miestelius, kaimus ir vienkiemius keliauja kūrybingasis 15min fotografas Irmantas Gelūnas ir tekstų autorius Mindaugas Nastaravičius – žurnalistas, poetas, dramaturgas, 2015 metų Kultūros ministerijos Jaunojo menininko premijos laureatas.
Nelaukdamas 2018 metų Vasario 16-osios, naujienų portalas 15min kviečia į smagią, keistą ir asmenišką kelionę po Lietuvą. Aplenkiant pilis ir kitus turizmo simbolius. Neieškant gintaro. Nejodinėjant ant žemaitukų. Neragaujant cepelinų.
P. S. O jūs žinote, kad Rubežiaus kaime, Trakų rajone, yra toks medis, kurio viršūnėje kabo varpas? Tai va.
