Kolega Irmantas – geras fotografas. Tikiu, kad tai pastebėjote žiūrėdami 40 ankstesnių pasakojimų. Ir žinau, kad tuo įsitikinsite pamatę 41-ąjį. Bet prieš tai norėčiau dar kartą pakartoti: Irmantas yra fotografas. Visi trys žodžiai – vienodai svarbūs, tačiau esminis – trečiasis.
Pradėjus kartu keliauti po Lietuvą, Irmantui teko vis dažniau ne tik fotografuoti, bet ir filmuoti. O po to krimstis dėl sudrebėjusios kameros, netobulo montažo ar nukritusios bepilotės skraidyklės – Lietuvos fotografai Irmantą vadina drono valdymo meistru, bet ką jau čia slėpti – žemėn žnekteli ir geriausi.
Prieš mėnesį grįžtant iš Rainių, kuriuose prifilmavome kelias valandas įrašų, pastebėjau, kad kolega kiek nuliūdęs – nepatenkintas savo darbu, nes visai neturėjęs laiko fotografijai. Jo burbėjimą ir nusivylimą galėčiau nusakyti trimis žodžiais – „aš esu fotografas“.
Kolega Irmantas – geras fotografas. Abiem kuriant „100 Lietuvų“, dažniausiai susiginčijame sodybos kieme, darže ar gėlyne pamatę butaforinį gandrą. Irmantas puola fotografuoti mūsų nacionalinį paukštį (per 40 kelionių – bent 10 nuotraukų), o aš sakau, kad niekam neįdomūs tie plastikiniai ar geležiniai gandrai.
Jūs liekate nepamatę tų kadrų. O Irmantas nuliūsta. Jam atrodo, kad abejoju jo talentu. Tačiau Irmanto talentu neabejoju. Todėl šįkart mūsų pasakojime – vien gandrai. Ir vien tikri. Maža to, prie Irmanto nuotraukų nerašysiu (beveik) jokių prierašų – juokelių, ironijų, nieko.
„100 Lietuvų“ – tikrų baltųjų gandrų kolonijoje – Skuodo rajone, Salantų regioniniame parke, Šauklių kaime, kur paukščių – turbūt daugiau nei žmonių. Kur Irmantas galės įrodyti esantis geras.
Šiemet Šaukliuose – 38 gandralizdžiai. Būtent Dovilė kasmet juos skaičiuoja, dairydamasi tarp ūkinių pastatų, medžių, elektros stulpų. Suskaičiuoti reikia ne tik lizdus, bet ir juose išperėtus jauniklius. Dažniausiai – po du.
Beje, kaip arti galime priskristi prie lizdo, pasitarėme su Dovile ir jos kolegomis Salantų regioniniame parke.
O jeigu pasakyčiau, kad Irmantas norėjo įsilipti į tuščią lizdą, tikindamas, kad „tikrai išlaikys“, ir tik Dovilė jį atkalbėjo, įrodžiusi, kad lizdas – ne tuščias, jūs pagalvotumėte, kad juokauju.
Todėl to nesakysiu.
Apie projektą „100 Lietuvų“
Lietuva yra viena, tačiau skirtinga: auganti ir klestinti, nesikeičianti ir kintanti, apleista ir tuštėjanti. Lietuva yra ir didžiausi miestai, ir atokiausi vienkiemiai. Ir visiems žinomi miesteliai, ir mažai kam girdėti kaimai. Lietuva yra ten, kur esame bent vienas iš mūsų.
„100 Lietuvų“ – tai mūsų valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtas projektas, skatinantis atrasti ir pažinti visokią Lietuvą – jos savitumą ir kasdienybę. „100 Lietuvų“ – tai neįprasti maršrutai, nekasdieniai vaizdai, maži, bet dideli žmonės.
Po Lietuvos miestelius, kaimus ir vienkiemius keliauja kūrybingasis 15min fotografas Irmantas Gelūnas ir tekstų autorius Mindaugas Nastaravičius – žurnalistas, poetas, dramaturgas, 2015 metų Kultūros ministerijos Jaunojo menininko premijos laureatas.
Nelaukdamas 2018 metų Vasario 16-osios, naujienų portalas 15min kviečia į smagią, keistą ir asmenišką kelionę po Lietuvą. Aplenkiant pilis ir kitus turizmo simbolius. Neieškant gintaro. Nejodinėjant ant žemaitukų. Neragaujant cepelinų.
P. S. O jūs žinote, kad Rubežiaus kaime, Trakų rajone, yra toks medis, kurio viršūnėje kabo varpas? Tai va.
