Sveiki. Šįkart „100 Lietuvų“ nusprendė panirti į aktualijas.
Į tvinstančią Vakarų Lietuvą.
Paplūdusią gausiuose rudens krituliuose.
Tačiau mes ketinome apsieiti be guminių batų.
Nes, artėjant prie Šilutės rajono, potvynis neatrodė grėsmingas.
Taip, pievos užlietos, tačiau kelias – pravažiuojamas.
Net ir nepagrindinis kelias.
Bet staiga pagrindinis kelias pasibaigė.
Tačiau Irmantas pasiūlė išeitį: „Manau, mums reikia apsisukti.“
Ir jis buvo teisus.
Nemunas, kaip visad, patvinęs. Rusnė, Nemuno deltos šaka, šiemet paplūdusi ne juokais. Todėl ir Leitė, dešinysis Rusnės intakas, išsiliejusi tiek, kad Šilutės apylinkių gyventojai kalendoriuose pasitikslina, ar dabar tikrai ruduo, o ne pavasaris.
Agronomiją studijuojantis Gytis primena, kad šiandien gamta kaip tik nori plėšo kalendoriaus lapelius. Mudviem su Irmantu jis iš tolo parodo užlietas šeimos pievas. „Bet dabar jos priklauso ne mums, o vandeniui ir paukščiams“, – šypsosi būsimasis ūkininkas, vienas iš šimto sausgalviškių.
Trys iš keturių vieškelių, vedančių į šį kaimą – užlieti. Anksčiau pavasariais užpildavo visus keturis – į Žalgirius, Paleičius, Tatamiškius ir Juknaičius. Pernai pastarąja kryptimi nutiestas asfaltas, todėl dabar moksleiviai potvynio nebelaukia – į mokyklą vis tiek teks važiuoti.
Potvynio nelaukia ir ponia Petrutė, nes – „ar lauksi, ar nelauksi – niekas nepasikeis“. Ji priprato gyventi apsemtų pievų apsupty, tačiau kasdien nueina pasižiūrėti, kiek pakilęs vanduo, o po to sugrįžta atgal, nes tvarte jos „kažkas laukia“.
Ar Sausgalvių pavadinimas susijęs su geografine jų padėtimi – kaimo žmonių galimybe išlikti sausiems per potvynius? Ne. XVI amžiuje ši vietovė vadinta Pawll Sauzgall, vėliau – Sausgallen, Sausgalben, Sausgalwen. Ar žinoma, kas gi tas Paulius? Ne. Tačiau visi yra girdėję, kad šiojo galva buvo sausa. Matyt, perkeltine prasme.
Kad ir kaip ten būtų, „100 Lietuvų“ – apie šimtą nesušlapusių galvų Šilutės rajono Sausgalviuose.
Sausgalviai nėra sala. Bet pavasarį ir rudenį – beveik sala.
Su povandeninėmis T formos sankryžomis.
Ir povandeniniais vieškeliais.
Kuriais važiuoti bus galima tik žiemą.
O dabar šiuo keliu žingsniuoja ponia Petrutė.
82-ejų moteriai rūpi pasižiūrėti, kaip giliai apsemtos pievos.
Sausgalvių karvės.
O štai ponia Petrutė tvarte laiko ne karvę.
Zigmantas, Petrutės sūnus, iš Vokietijos atsivežė katerį.
Iš viso Sausgalviuose gyvena apie 100 žmonių.
O čia galite suskaičiuoti daugiau kaip 100 šieno ritinių.
O čia tai tikrai ne sausgalvis.
Bent jau vandens – iki soties.
O čia – Gytis, agronomijos studentas.
Dabar jūs ramiai žiūrite šį pasakojimą.
O Gytis ramiai žiūri į apsemtas šeimos pievas.
Kurios trumpam išdžius po pusmečio.
O ponia Petrutė išeina pasivaikščioti.
„Va šitie – tai tikri sausgalviai“, – pagalvoja sau ir grįžta namo.
finansuoja
Apie projektą „100 Lietuvų“
Lietuva yra viena, tačiau skirtinga: auganti ir klestinti, nesikeičianti ir kintanti, apleista ir tuštėjanti. Lietuva yra ir didžiausi miestai, ir atokiausi vienkiemiai. Ir visiems žinomi miesteliai, ir mažai kam girdėti kaimai. Lietuva yra ten, kur esame bent vienas iš mūsų.
„100 Lietuvų“ – tai mūsų valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtas projektas, skatinantis atrasti ir pažinti visokią Lietuvą – jos savitumą ir kasdienybę. „100 Lietuvų“ – tai neįprasti maršrutai, nekasdieniai vaizdai, maži, bet dideli žmonės.
Po Lietuvos miestelius, kaimus ir vienkiemius keliauja kūrybingasis 15min fotografas Irmantas Gelūnas ir tekstų autorius Mindaugas Nastaravičius – žurnalistas, poetas, dramaturgas, 2015 metų Kultūros ministerijos Jaunojo menininko premijos laureatas.
Nelaukdamas 2018 metų Vasario 16-osios, naujienų portalas 15min kviečia į smagią, keistą ir asmenišką kelionę po Lietuvą. Aplenkiant pilis ir kitus turizmo simbolius. Neieškant gintaro. Nejodinėjant ant žemaitukų. Neragaujant cepelinų.
P. S. O jūs žinote, kad Rubežiaus kaime, Trakų rajone, yra toks medis, kurio viršūnėje kabo varpas? Tai va.
