#63 Eičiai
Mindaugas Nastaravičius
Irmantas Gelūnas
Šį pasakojimą turbūt galėtume kurti apie gamtą, bet...
Bet „100 Lietuvų“, kaip visad, labiau apie žmones.

Karšuvos giria, Viešvilės rezervatas, Laukesos pelkė ir durpynas, Artoji pelkė. Įspūdingos gamtos apsuptyje – Eičių kaimas. Ne medinių sodybų, o mūrinių daugiabučių. Maždaug trijų šimtų gyventojų bendruomenė. Ir trys iš jų, pasirodysiantys šiame pasakojime.

 

Visi trys – Ona, Ramunė ir Julius – gyvena daugiabučiuose. Visi trys paminės šalia plytintį durpyną, daugiau kaip pusantro tūkstančio hektarų teritoriją, kurioje šeimininkauja tarptautinis koncernas. Jei ne durpinga vietovė, penki daugiabučiai prieš pusę amžiaus Eičiuose iškilę nebūtų.

Ponia Ona tris dešimtmečius dirba pradinių klasių mokytoja. Ponia Ramunė ne trumpiau darbuojasi bibliotekoje, organizuoja kultūrinius renginius, o ponas Julius kartais, nors, tiesą sakant, dažnokai uogauja ir grybauja ten, kur žmonėms įžengti draudžiama. Šis pasakojimas – apie gyvenimą vidury girios, bet daugiabutyje, Tauragės rajone, Eičiuose.

Gaurės pagrindinės mokyklos Eičių skyrius.
Pradinių klasių mokytoja Ona Balčiauskienė.
Eičiuose – keliolika pradinukų. Dar tiek – priešmokyklinėje grupėje.
Išėjome pasivaikščioti daugiabučių kiemais.
Ir sutikome Julių, tiesiog sėdintį ant suoliuko.
Durpynas, keli kilometrai nuo Eičių.
Vidurdienis kaime. Didžioji dalis gyventojų išvykę į darbus.
Bibliotekininkės Ramunės Vakarės darbas – čia pat.
Dienos metu Eičiuose sutikome tik vieną kitą žmogų.
Popiet kaimas atgijo.
Nes namo sugrįžo vyresnių klasių moksleiviai.
Ir kaitri saulė, džiovinanti skalbinius.
Daugiabutyje – ir parduotuvė.
O ponia Ona mokykloje baigė taisyti sąsiuvinius.
Mokytojos daržas.
Mokytojos poilsio erdvė.
Julius taip pat ilsisi. Jau kitoje vietoje.
Pavakarys.
Ponia Ramunė tuoj užrakins biblioteką.
Ieškojome, su kuo dar pasikalbėti.
Tuo metu Julius sugrįžo ant suoliuko prie namų.
O mokytoją Oną sutikome ravinčią daržą.
Bibliotekininkė Ramunė ir Juodukas. Namelis šalia daugiabučio.
Eičių centras vakare.
Šį pasakojimą turbūt galėjome kurti apie gamtą.
Nes gamtos Eičiuose daugiau nei žmonių.
Nesvarbu, kiek žmonių yra.
Svarbiausia, kad net vidury girios jų įmanoma rasti.
Projektą iš dalies
finansuoja

Apie projektą „100 Lietuvų“

Lietuva yra viena, tačiau skirtinga: auganti ir klestinti, nesikeičianti ir kintanti, apleista ir tuštėjanti. Lietuva yra ir didžiausi miestai, ir atokiausi vienkiemiai. Ir visiems žinomi miesteliai, ir mažai kam girdėti kaimai. Lietuva yra ten, kur esame bent vienas iš mūsų.

„100 Lietuvų“ – tai mūsų valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtas projektas, skatinantis atrasti ir pažinti visokią Lietuvą – jos savitumą ir kasdienybę. „100 Lietuvų“ – tai neįprasti maršrutai, nekasdieniai vaizdai, maži, bet dideli žmonės.

Po Lietuvos miestelius, kaimus ir vienkiemius keliauja kūrybingasis 15min fotografas Irmantas Gelūnas ir tekstų autorius Mindaugas Nastaravičius – žurnalistas, poetas, dramaturgas, 2015 metų Kultūros ministerijos Jaunojo menininko premijos laureatas.

Nelaukdamas 2018 metų Vasario 16-osios, naujienų portalas 15min kviečia į smagią, keistą ir asmenišką kelionę po Lietuvą. Aplenkiant pilis ir kitus turizmo simbolius. Neieškant gintaro. Nejodinėjant ant žemaitukų. Neragaujant cepelinų.

P. S. O jūs žinote, kad Rubežiaus kaime, Trakų rajone, yra toks medis, kurio viršūnėje kabo varpas? Tai va.

Pastebėjote klaidą ar netikslumą? Palikite atsiliepimą.
Siūlykite savo Lietuvą