Kvetkai0068
#66 Kvetkai
Mindaugas Nastaravičius
Irmantas Gelūnas
Kvetkai0068
Kvetkai0006
Išvirtęs medis pasakojimo apie barą pradžioje atrodo kaip netikęs juokas.
Kvetkai0002
Ir upė ši – ne alaus, o Nemunėlio.
Kvetkai0008
Ir miškas – perpus su Latvija.
Kvetkai0004
Ir žmonės, gyvenantys Kvetkų kaime.
Kvetkai0050
Ir tie, kurie nebe.

Prieš 20 metų... Nors ne. Pradėkime nuo to, kas Kvetkuose gyveno ne prieš 20, o prieš kelis šimtus metų, dar anksčiau, ir kas tebegyvena šiandien. Kvetkai neįsivaizduojami be Kvetkų – plačios giminės, kurios pavardė turbūt ir lėmė kaimo pavadinimą. Kvetkai Kvetkus statė, Kvetkai Kvetkų neapleidžia ir šiandien. Pavyzdžiui, Aušra Kvetkienė, kurią netrukus pamatysime ir išgirsime.

Prieš 20 metų Kvetkuose gyveno maždaug 400 žmonių. Dabar jų – apie 100. Kelis dešimtmečius čia nebeveikia vaikų darželis. Prieš penkerius metus uždaryta mokykla. Dalis kaimo, kaip ir visoje Lietuvoje, išsikraustė į didmiesčius arba emigravo. Ir čia padėkime tašką. Nes šis pasakojimas turbūt labiau ne apie kaimą, o apie kaimo barą. Vienintelį veikiantį dvidešimties kilometrų spinduliu.

 

Šiame bare (ir šalia esančioje vienintelėje kaimo parduotuvėje) šeimininkauja ponia Aušra. Tarp penkių šešių nuolatinių baro klientų – Juozas, Vaidas ir Sigitas. Apie vietinį biržietišką alų su jais nekalbėjome. Tiesiog pabuvome šalia, šnekėdamiesi apie viską ir apie nieką. Vyrai nerimavo, kad Kvetkus parodysime kiek įkaušusius.

Tačiau tokio tikslo neturime. Tiesiog šįkart sudomino žmonės, užsukantys į kaimo barą. Ar šis pasakojimas turėtų būti pažymėtas ženklu N-14? N-18? Gal tiek to. Pažymėkime jį ženklu „100 Lietuvų“. Gal kaip nors išsisuksime, jei atsiras teigiančių, kad skatiname neteisingas vertybes. Gal tegul visi gyvena taip, kaip išmano. O mes pamėginkime tai matyti ir suprasti. Kvetkai, Biržų rajonas, vos keli kilometrai iki Latvijos.

Kvetkai0057
Kvetkų pagrindinė mokykla – penketą metų tuščia.
Kvetkai0053
Vietiniai stebisi: „Tai kam reikėjo įstatyti naujus langus?!“
Kvetkai0055
Ir patikrina stiklų kokybę.
Kvetkai0044
Buvusiame vaikų darželyje – bendruomenės namai ir šarvojimo salė.
Kvetkai0038
Vaikštome tarp daugiabučių ieškodami, su kuo pasikalbėti.
Kvetkai0036
Už neišdaužto lango pamatome gaublį.
Kvetkai0020
Nukreipusį teisinga linkme. Ten, kur yra žmonių.
Kvetkai0019
Dešinėj – parduotuvė. Kairėj – baras.
Kvetkai0023
Aušra Kvetkienė, dirbanti čia šešerius metus.
Kvetkai0015
Kvetkų baras pavadinimo neturi.
Kvetkai0018
Vietiniams siūlome pavadinti barą Kvietka. Arba Kvietkai.
Kvetkai0016
Bet mums primenama, kad esame ne Kviet, o Kvet... Kvetkuose.
Kvetkai0011
Taigi, Kvetkuose lankėmės ketvirtadienį.
Kvetkai0062
Laukėme, kas eis šiuo keliu ir užsuks į barą.
Kvetkai0048
Ir sulaukėme Juozo.
Kvetkai0052
Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia.
Kvetkai0060
Praėjusio amžiaus pradžioje statyta Kvetkų mokykla.
Kvetkai0063
Vienaakiai inkilai.
Kvetkai0030
Ponia Renata, grįžtanti iš parduotuvės su grietine. Pritrūko vakarienei.
Kvetkai0033
Kaip galvojate, kodėl avilys užkeltas taip aukštai? Ten, dešinėje.
Kvetkai0027
Nes štai kas apsigyveno daugiabučio sienoje.
Kvetkai0028
Dar šiek tiek, ir išskraidins plytą lauk.
Kvetkai0061
Ponios Renatos dukra Žaneta grįš į ištuštėjusius Kvetkus.
Kvetkai0032
Ponia Renata važiuoja ruošti vakarienės ir laukti dukters.
Kvetkai0010
O mes skaitome skelbimus, kurių nėra.
Kvetkai0014
Kaip ir alaus.
Kvetkai0012
Matome žalios spalvos radiatorių.
Kvetkai0064
Matome Vaidą, sėdintį prie to radiatoriaus.
Kvetkai0005
Kvetkuose gyvena buvę mokytojai, tautodailininkai, ūkininkai.
Kvetkai0026
Bet su jais šiuose pasakojimuose juk ir taip labai dažnai kalbamės.
Kvetkai0025
Todėl šįkart klausėmės kitų.
Kvetkai0065
Pavyzdžiui, Sigito.
Kvetkai0067
Ir Juozo, darkart sugrįžusio po dienos darbų.
Kvetkai0029
Kvetkuose yra ne vienas objektas, kurį verta pamatyti.
Kvetkai0047
Ne viena istorija, kurią būtų įdomu išgirsti.
Kvetkai0043
Ir ne vienas žmogus, tebegyvenantis, neemigravęs.
Kvetkai0001
Kai važiuosite į Latviją – sustokite, apsidairykite.
Kvetkai0069
Nes kito baro aplink nėra. Kaip ir kitų Kvetkų.
Projektą iš dalies
finansuoja

Apie projektą „100 Lietuvų“

Lietuva yra viena, tačiau skirtinga: auganti ir klestinti, nesikeičianti ir kintanti, apleista ir tuštėjanti. Lietuva yra ir didžiausi miestai, ir atokiausi vienkiemiai. Ir visiems žinomi miesteliai, ir mažai kam girdėti kaimai. Lietuva yra ten, kur esame bent vienas iš mūsų.

„100 Lietuvų“ – tai mūsų valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtas projektas, skatinantis atrasti ir pažinti visokią Lietuvą – jos savitumą ir kasdienybę. „100 Lietuvų“ – tai neįprasti maršrutai, nekasdieniai vaizdai, maži, bet dideli žmonės.

Po Lietuvos miestelius, kaimus ir vienkiemius keliauja kūrybingasis 15min fotografas Irmantas Gelūnas ir tekstų autorius Mindaugas Nastaravičius – žurnalistas, poetas, dramaturgas, 2015 metų Kultūros ministerijos Jaunojo menininko premijos laureatas.

Nelaukdamas 2018 metų Vasario 16-osios, naujienų portalas 15min kviečia į smagią, keistą ir asmenišką kelionę po Lietuvą. Aplenkiant pilis ir kitus turizmo simbolius. Neieškant gintaro. Nejodinėjant ant žemaitukų. Neragaujant cepelinų.

P. S. O jūs žinote, kad Rubežiaus kaime, Trakų rajone, yra toks medis, kurio viršūnėje kabo varpas? Tai va.

apie vasara
Pastebėjote klaidą ar netikslumą? Palikite atsiliepimą.
Siūlykite savo Lietuvą