#67 Ažubaliai
Mindaugas Nastaravičius
Irmantas Gelūnas
Įdėmiai įsižiūrėję čia atrastume maždaug dešimt namų.
Bet iš arčiau pažvelgsime į vieną.
Neturintį durų, nes penketą metų nėra kam jų atidaryti.
Šių namų kaimynystėje gyvena Ramūnas Žumbakis su šeima.
Namai, kuriuose pusę amžiaus gyveno Ona ir Jonas Kuzmos.

Galbūt kai kurie iš jūsų sakys, kad šįkart pasielgėme neetiškai – neturėjome teisės įeiti į svetimus namus. Kad ir tuščius. Kad ir apaugusius krūmais, žolynais, praeitimi. Vienintelis mūsų pasiteisinimas – beveik nieko šiuose namuose nepalietėme. Tik vieną daiktą. Bet apie jį – pasakojimo pabaigoje.

Taip, mums buvo įdomu pamatyti, kaip atrodo namai, kuriuose niekas nebegyvena. Kiek gyvenimo juose išliko. Kas virto trūnėsiais. Ką išnešiojo vėjas, išbarstė, ištąsė, išlupo pavieniai praeiviai, turbūt ieškodami paslėptų ir užmirštų  turtų, kurių šiuose namuose niekad ir nebuvo, – Oną ir Joną kaimynai prisimena kaip paprastus kolūkio darbininkus, užauginusius dukrą ir sūnų.

 

Ir jūs, ir mes keliaudami po Lietuvą matome daugybę tuščių namų. Praeidami, pravažiuodami pro užkaltas langines ar langus, kurių nebeverta užkalti, pagalvojame – įdomu, kas ten gyveno. Ne tušti namai mums įdomūs, o žmonės, kažkada juos pripildę gyvenimo. Žmonės, kurių nepažįstame.

Onos ir Jono sodyba šiandien priklauso naujam šeimininkui. Kiek pavyko sužinoti iš kaimynų, prie namo neseniai iškastas tvenkinys, sodybos teritorija kiek apšienauta, tačiau viduj kol kas tebėra Ona ir Jonas – drabužiuose, batuose, sagose, dulkėse. Ona ir Jonas tebegyvena Rokiškio rajone, Ažubaliuose, kelių kaimynų atminty.

Ramūnas su sūnumis Gabrieliumi (ant rankų) ir Kristijanu.
Onos ir Jono kiemas – tylintis, sunkiai išbrendamas, žalias.
Dilgelė, beveik peraugusi namą.
Ir lapai, žaliuojantys viduje.
Ir prieangyje likę drabužiai.
Ir ne viskas nukritę ant žemės.
Ir kažkokia istorija apie leopardą žmogėdrą.
Ir ant kambario sienos kabantys paveikslai.
Ir Jono nuotrauka, netyčia pastebėta ant grindų.
Joną prisimena kaimynai – Teresa ir Antanas Vanagai.
Iš kalbančių kaimynų – atgal į namą žydinčiu langu.
Į Onos ir Jono virtuvę.
O stalčių atidarėme ne mes.
Bulviakasės instrukcija.
Mažiausiai trys gyvenimo laikotarpiai.
Mažiausiai trisdešimt sagų.
Serbentų taip pat nelietėme. Na, gal vieną kitą.
Nes uogomis pavaišino Teresa ir Antanas.
Onos ir Jono namuose beveik nieko nepalietėme.
Viską palikome tarsi nebuvę.
Vienintelis daiktas, išduosiantis nesibeldusius svečius, – kėdė.
Pakėlėme ją nuo žemės ir pastatėme ant kojų. Tiesiog. Be priežasties.
O visa kita liko kaip buvę.
Kaip buvę, kai šiuose namuose gyveno Ona ir Jonas.
Ir tebegyvena. Ir tebegyvens.
Ažubaliuose, namuose, atminty.
Projektą iš dalies
finansuoja

Apie projektą „100 Lietuvų“

Lietuva yra viena, tačiau skirtinga: auganti ir klestinti, nesikeičianti ir kintanti, apleista ir tuštėjanti. Lietuva yra ir didžiausi miestai, ir atokiausi vienkiemiai. Ir visiems žinomi miesteliai, ir mažai kam girdėti kaimai. Lietuva yra ten, kur esame bent vienas iš mūsų.

„100 Lietuvų“ – tai mūsų valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtas projektas, skatinantis atrasti ir pažinti visokią Lietuvą – jos savitumą ir kasdienybę. „100 Lietuvų“ – tai neįprasti maršrutai, nekasdieniai vaizdai, maži, bet dideli žmonės.

Po Lietuvos miestelius, kaimus ir vienkiemius keliauja kūrybingasis 15min fotografas Irmantas Gelūnas ir tekstų autorius Mindaugas Nastaravičius – žurnalistas, poetas, dramaturgas, 2015 metų Kultūros ministerijos Jaunojo menininko premijos laureatas.

Nelaukdamas 2018 metų Vasario 16-osios, naujienų portalas 15min kviečia į smagią, keistą ir asmenišką kelionę po Lietuvą. Aplenkiant pilis ir kitus turizmo simbolius. Neieškant gintaro. Nejodinėjant ant žemaitukų. Neragaujant cepelinų.

P. S. O jūs žinote, kad Rubežiaus kaime, Trakų rajone, yra toks medis, kurio viršūnėje kabo varpas? Tai va.

Pastebėjote klaidą ar netikslumą? Palikite atsiliepimą.
Siūlykite savo Lietuvą