Jos anūkas Gediminas mums parašė siūlydamas aplankyti seno lieptelio liekanas Ančios upėje, Bobskendį – miško tvenkinį, Slinkių – stačią upės pakrantę. Gediminas, Tauragės rajono Mažintų kaime pas močiutę leisdavęs vasaras, taip pat aprašė miško keliuką, klevus ir ąžuolus, viską. Ir iš to visko mes parodysime labai nedaug – nuo gamtos žvilgsnis nukrypo į istoriją.
Gediminas iš močiutės pasakojimų žino apie partizanų bunkerį, Holokaustą, tremtį į Sibirą. Jis supranta, kad močiutės ir senelio Juozo Šaulio (1923–1931) sodybą iš visų pusių gaubia mirtys – XX amžiaus tragedijos, išdavystės, paslaptys. Gediminas turbūt nesupyks, kad vietoj klevų ir ąžuolų pasirinkome duobes.
Kam jos iškastos, kas jose slėpėsi ir kaip jos atrodo šiandien, praėjus septyniems aštuoniems dešimtmečiams nuo jų iškasimo? Šįkart „100 Lietuvų“ pasakojimas – ilgokas. Bet įdomus. Vietomis liūdnas, kraupokas. Bet pabaigoje, kaip visad, šviesos būna daugiau. Ramaus žiūrėjimo ir klausymo. Tiesa, Gediminai, ačiū už laišką.