#75 Višakio Rūda
Mindaugas Nastaravičius
Irmantas Gelūnas
Šio pasakojimo metu fone girdėsite benzininį pjūklą.
Nes prie bažnyčios genėjamos šakos.
Girdėsite ir kleboną Vidmantą Strioką, pasamdžiusį šakų pjovėjus.
Tačiau iš esmės šis pasakojimas – ne apie šakas, o apie upę.
Tekančią Kazlų Rūdos, Vilkaviškio, Šakių rajonuose. Ir Valdo kieme.
O Valdas gyvena prie bažnyčios. Taigi, viskas čia vis tiek susiję.

Taip, Valdo Arbašausko kieme – du tilteliai per Višakio upę. Abipus – Valdo kasdienybė: čia jis kaupia įvairiausius rakandus, drožinėja, lipdo, virina. Valdas, kaip sakoma, turi auksines rankas, tačiau baiminasi, kad iš nuosavame kieme vingiuojančios pakrantės teks pašalinti visas senienas ir dirbinius.

Praėjusią savaitę Valdas išardė vandens malūną, o dabar vaikšto vis matuodamas atstumą nuo Višakio vingių iki savo kiemo teritorijos – įstatymas draudžia statybą penkių metrų zonoje. Ir nesvarbu, kad upė – palei tavo langus. Anksčiau Valdas to nežinojo, dabar – jau žino, todėl šį pasakojimą ir pavadinome: dėl upelio kieme – smagu, bet dėl pasekmių – nelabai.

Kazlų Rūdos urėdijoje miškininku dirbęs Valdas kiemą ir namus pavertė muziejumi. Tiesa, apie eksponatus nelabai ką ir pasakosime – pamatysite daug sendaikčių, išgirsite apie seną bažnyčios klauptą, kurį klebonas leido parsivežti ir pasistatyti kieme. Labiausiai mus domino upė. Gal ir jus? 

Višakio Rūda, kelių šimtų žmonių kaimas Kazlų Rūdos savivaldybėje.

Valdo kiemas – tarp rūko ir vandens.
Dar vienas tiltelis.
Iš kaimo centro – į Valdo kiemą.
Valdas – auksarankis, todėl jie dar važiuos.
Klauptai pasukti į bažnyčios pusę. Pro rūką jos nesimatys.
Abu su akiniais.
Visokių daiktų muziejus.
Ir tų visokių daiktų pilna ne tik kieme.
Bet ir Valdo namuose.
Klebonas Vidmantas Striokas atėjo į svečius kviesti į svečius.
Apie Višakio Rūdą jis žino daugybę istorijų.
Pavyzdžiui, ši žiedinė sankryža – turbūt pirmoji Lietuvoje.
Valdas sėdi palėpėje.
O dabar su klebonu geria kavą.
Jiedu prisimena, kaip Višakio Rūda atrodė prieš pusę amžiaus.
Ir kaip prieš pusę amžiaus atrodė pats Valdas.
O čia – miškas. Jame – Višakio Rūdos šaltinėlis.
Žmonės sako, kad šaltinio vanduo – stebuklingas.
O čia – jūsų jau matyta Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia.
Ji stovi ir Valdo kambaryje.
Moliūgai.
Ir dar visaip išpjaustyti moliūgai.
Bet apie moliūgus niekas nekalbės. Kalbės apie akmenis.
Višakio Rūda taip pat mini atkurtos Lietuvos šimtmetį.
Kaip manote, kas pagamino šią geltoną, žalią ir raudoną?
Be abejo, Valdas. Sėkmės ir jam, ir jums. Iki.
Projektą iš dalies
finansuoja

Apie projektą „100 Lietuvų“

Lietuva yra viena, tačiau skirtinga: auganti ir klestinti, nesikeičianti ir kintanti, apleista ir tuštėjanti. Lietuva yra ir didžiausi miestai, ir atokiausi vienkiemiai. Ir visiems žinomi miesteliai, ir mažai kam girdėti kaimai. Lietuva yra ten, kur esame bent vienas iš mūsų.

„100 Lietuvų“ – tai mūsų valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtas projektas, skatinantis atrasti ir pažinti visokią Lietuvą – jos savitumą ir kasdienybę. „100 Lietuvų“ – tai neįprasti maršrutai, nekasdieniai vaizdai, maži, bet dideli žmonės.

Po Lietuvos miestelius, kaimus ir vienkiemius keliauja kūrybingasis 15min fotografas Irmantas Gelūnas ir tekstų autorius Mindaugas Nastaravičius – žurnalistas, poetas, dramaturgas, 2015 metų Kultūros ministerijos Jaunojo menininko premijos laureatas.

Nelaukdamas 2018 metų Vasario 16-osios, naujienų portalas 15min kviečia į smagią, keistą ir asmenišką kelionę po Lietuvą. Aplenkiant pilis ir kitus turizmo simbolius. Neieškant gintaro. Nejodinėjant ant žemaitukų. Neragaujant cepelinų.

P. S. O jūs žinote, kad Rubežiaus kaime, Trakų rajone, yra toks medis, kurio viršūnėje kabo varpas? Tai va.

Pastebėjote klaidą ar netikslumą? Palikite atsiliepimą.
Siūlykite savo Lietuvą