#84 Seredžius
Mindaugas Nastaravičius
Irmantas Gelūnas
Jūs dažnai klausiate, kodėl mūsų istorijose mažai istorijos.
Kodėl neparodome reikšmingų vietų, o domimės kasdienybe.
Kodėl taip retai nueiname ten, kur siūlo nuorodos.
Bet sustojame vietose, kur jokių nuorodų nėra.
Apie istoriją jūs dažnai parašote savo nuomonę.
Dalinatės prisiminimais, tėvų ir senelių pasakojimais.
Ir raginate nuvažiuoti ten, kur praeitis įdomesnė už dabartį.
Kur atsiskleistų mitai, legendos, įmanomos tik įsivaizduoti.
Ir kur istorija tebėra aktuali, nevienareikšmė, veikianti šiandieną.
Todėl atvykome į Seredžių, miestelį Jurbarko rajone.

Rausvas pastatas miestelio centre – buvusi sovietų valdžios ir stribų būstinė, vietinių iki šiol vadinama stribynu. Apie jį netrukus papasakos istorijos mokytojas Rolanas Rulevičius, 1995-aisiais atvykęs į Seredžių ir įsidarbinęs tuometėje Stasio Šimkaus vidurinėje, kuri šiandien, kaip įprasta maždaug pusės tūkstančio gyventojų bendruomenėse, tapusi pagrindine mokykla-daugiafunkciu centru.

Aplink stribyną, dabar jau privatų ir užrakintą pastatą, suksis ir visos kitos šio pasakojimo istorijos, pažymėtos nuorodomis, praeinantiems ar pravažiuojantiems matomomis plika akimi ir regimomis tik atmintyje ar vaizduotėje – kaip kad abu Dubysos krantus jungęs tiltas, susprogdintas per karą besitraukiančių vokiečių.

map_Grey
map_Grey

Žuvusiems vokiečių kariams (dažnas atvejis Lietuvoje) jokio akmens ar nuorodos čia nėra. Prieš kelerius metus miestelyje pastatyti koplytstulpiai, primenantys vietos žydų bendruomenę – 1941 metais nužudyti visi, beveik 400, Seredžiaus žydų.

Buvusios sinagogos vietoje sovietmečiu stovėjo metalų supirkimo punktas, šiandien čia galima pamatyti išlikusius maldos namų pamatus, o paėjėjus kelis šimtus metrų – paminklą sovietų kariams. Viską ir pamatysime istorijos pamokoje tarp Kauno ir Jurbarko, Dubysos ir Nemuno, vienoje iš „100 Lietuvų“.

XIII amžiaus piliakalnis, vadinamas Palemono kalnu.
Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios bokštai, nes istorija apie juos.
Nieko asmeniško – reikėjo iliustruoti Palemoną, Romos didiką.
Ir tris jo sūnus, kartu atplaukusius į Seredžių.
Prieš karą čia gyveno maždaug pusė tūkstančio žydų.
Buvusios sinagogos pamatai, bendruomenės atminimo vieta.
Koplytstulpis aktoriui ir dainininkui Alui Jolsonui (1886–1950).
Tiltas per Dubysą. Apačioje – žvejai.
Buvęs tiltas per Dubysą. Apačioje – vanduo.
Ši nuotrauka reiškia, kad keliaujame toliau.
Po antrosios sovietų okupacijos čia įsikūrė NKVD.
Šalia stribyno – ir jo aukos.
Rolanas Rulevičius moko ir istorijos, ir informacinių technologijų.
Bet mes ir toliau – tik apie istoriją. Paminklus prie namų.
Ir paminklą miestelio centre.
Mokytojo klausiame, ar paminklas šiandien kelia įtampų?
„Ne, jis čia yra, ir tiek“. Bet yra vienas „bet“.
Ar važiuojant Panemunės keliu verta sustoti Seredžiuje? Taip.
Pamatysite laiptus, vedančius ant Palemono kalno.
Mokytoją Rolaną Rulevičių, kylantį jais aukštyn.
Maždaug iki čia. O iš tiesų – dar šiek tiek aukščiau. Iki.
Projektą iš dalies
finansuoja

Apie projektą „100 Lietuvų“

Lietuva yra viena, tačiau skirtinga: auganti ir klestinti, nesikeičianti ir kintanti, apleista ir tuštėjanti. Lietuva yra ir didžiausi miestai, ir atokiausi vienkiemiai. Ir visiems žinomi miesteliai, ir mažai kam girdėti kaimai. Lietuva yra ten, kur esame bent vienas iš mūsų.

„100 Lietuvų“ – tai mūsų valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtas projektas, skatinantis atrasti ir pažinti visokią Lietuvą – jos savitumą ir kasdienybę. „100 Lietuvų“ – tai neįprasti maršrutai, nekasdieniai vaizdai, maži, bet dideli žmonės.

Po Lietuvos miestelius, kaimus ir vienkiemius keliauja kūrybingasis 15min fotografas Irmantas Gelūnas ir tekstų autorius Mindaugas Nastaravičius – žurnalistas, poetas, dramaturgas, 2015 metų Kultūros ministerijos Jaunojo menininko premijos laureatas.

Nelaukdamas 2018 metų Vasario 16-osios, naujienų portalas 15min kviečia į smagią, keistą ir asmenišką kelionę po Lietuvą. Aplenkiant pilis ir kitus turizmo simbolius. Neieškant gintaro. Nejodinėjant ant žemaitukų. Neragaujant cepelinų.

P. S. O jūs žinote, kad Rubežiaus kaime, Trakų rajone, yra toks medis, kurio viršūnėje kabo varpas? Tai va.

Pastebėjote klaidą ar netikslumą? Palikite atsiliepimą.
Siūlykite savo Lietuvą