#85 Lygialaukis
Mindaugas Nastaravičius
Irmantas Gelūnas
Laukai čia iš tiesų lygūs, turbūt dėl to – ir Lygialaukis.
Nemenką jo dalį užima gamyklinės patalpos ir daugiabučiai.
Palydovinės lėkštės, užuolaidos – reiškia, čia gyvenama.
Bendrabutis, trys dešimtys butų, trys istorijos šiapus ir anapus durų.
Ponia Romalda. Pasitikslinus vardą, ji šyptelėjo – taip, be „u“.

Tarp ankstesnių 84-ių mūsų siužetų keli pasipasakojo nespalvotai. Tais kartais paaiškindavome, kodėl iš visų spalvų renkamės tik juodą ir baltą. Šįkart jokios priežasties tarsi nebuvo, kol vienas pašnekovų neištarė – „gyvenime viskas nėra tik juoda arba balta“. Visi suprantame, kad nėra, bet, žiūrėdami šią istoriją, galbūt taip pagalvosime. Labiau apie juodą.

Gyvenimo sąlygos šiame bendrabutyje kai kuriems iš mūsų pasirodys, švelniai tariant, nelengvos. Tokios jos ir yra – ne visi gyventojai turi nuosavus tualetus, dalį daiktų, kaip ir, tarkim, daržovių atsargas, jie laiko koridoriuose rakinamose spintose. Kai kurių butų plotas nesiekia 20-ties kvadratinių metrų. Tačiau yra ir kitokių. Visomis prasmėmis.

 

Petras ir Zofija filmuotis nepanoro, bet į namus įsileido. Juose – ne vienas, o du tvarkingi kambariai. Kaip ir Galinos bei Leonardo bute, kurį pamatysite. Vaikštant tamsiais bendrabučio koridoriais, beldžiantis į duris, atrodo, kad ir už jų – ne ką šviesiau. Bet už jų – tiesiog gyvenimai, ir jie nėra nei juodi, nei balti. Todėl spalvas įsivaizduokite patys.

Sovietmečiu ir kurį laiką po Nepriklausomybės čia veikė Vilniaus žemės ūkio mašinų gamyklos „Neris“ filialas. Šalia gamybinių patalpų pastatytame triaukštyje įrengti dušai, mokymo klasės – darbuotojams skirtos erdvės, kuriose vėliau buvo leista ir apsigyventi. Šaltkalviai, mechanikai, suvirintojai čia įsirengė butus. Gamyklos seniai nebėra, žmonės – tebegyvena. Lygialaukis, kaimas Vilniaus rajone.

Teritorija dabar priklauso įmonei, gaminančiai traktorius ir kitą techniką.
Anksčiau tą techniką, pavyzdžiui, kūlimo mašinas, virino Romalda.
Šiame bendrabutyje maždaug 35 butai. Tušti – vos keli.
Tamsu, nes kiekvienas buto savininkas įsirengęs individualų apšvietimą.
Šviesu, nes Romalda prie durų paspaudė jungiklį.
Malkines planuojama nugriauti. Problema – kur tas malkas laikyti.
Dalis baldų – sekcijų, spintų, šaldytuvų – koridoriuose.
Ir dalis gyventojų, tik iš tolo sakančių, kad „viskas čia nėra taip blogai“.
Netrukus susipažinsime su Rolanda. Ji pakvies ne vidun, o laukan.
Ne viskas yra tik juoda arba balta: įvairių spalvų automobiliai.
Antenos, palydovinės lėkštės – tęsiame pokalbį su Rolanda.
Grįžtame vidun.
Šviesa, sklindanti iš lauko.
Ponia Galina, gyvenanti čia su dukra ir vyru.
Galinos vyras Leonardas žiūri istorinį filmą.
„Taip ir gyvename“, – sako Galina, kartu su Leonardu žiūrėsianti filmą.
Šio filmo veikėjai galbūt bus tik geri arba blogi – teigiami arba neigiami.
Gyvenimas filme galbūt atrodys tik juodas arba baltas.
Bet jeigu taip ir būna – tai tik filmuose. Juos išjungus – būna visaip.
Ir juodai, ir baltai, ir spalvotai. Duobėta, kalvota ir lygu. Kaip Lygialaukyje.
Projektą iš dalies
finansuoja

Apie projektą „100 Lietuvų“

Lietuva yra viena, tačiau skirtinga: auganti ir klestinti, nesikeičianti ir kintanti, apleista ir tuštėjanti. Lietuva yra ir didžiausi miestai, ir atokiausi vienkiemiai. Ir visiems žinomi miesteliai, ir mažai kam girdėti kaimai. Lietuva yra ten, kur esame bent vienas iš mūsų.

„100 Lietuvų“ – tai mūsų valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtas projektas, skatinantis atrasti ir pažinti visokią Lietuvą – jos savitumą ir kasdienybę. „100 Lietuvų“ – tai neįprasti maršrutai, nekasdieniai vaizdai, maži, bet dideli žmonės.

Po Lietuvos miestelius, kaimus ir vienkiemius keliauja kūrybingasis 15min fotografas Irmantas Gelūnas ir tekstų autorius Mindaugas Nastaravičius – žurnalistas, poetas, dramaturgas, 2015 metų Kultūros ministerijos Jaunojo menininko premijos laureatas.

Nelaukdamas 2018 metų Vasario 16-osios, naujienų portalas 15min kviečia į smagią, keistą ir asmenišką kelionę po Lietuvą. Aplenkiant pilis ir kitus turizmo simbolius. Neieškant gintaro. Nejodinėjant ant žemaitukų. Neragaujant cepelinų.

P. S. O jūs žinote, kad Rubežiaus kaime, Trakų rajone, yra toks medis, kurio viršūnėje kabo varpas? Tai va.

Pastebėjote klaidą ar netikslumą? Palikite atsiliepimą.
Siūlykite savo Lietuvą