#88 Labūnava
Mindaugas Nastaravičius
Irmantas Gelūnas
Sveikinamės su jumis 88-tą kartą. Tikimės pasisveikinti dar 12.
Liko nebedaug, todėl norisi, kad kiekvienas kartas būtų kitoks.
Žiūrėdami į Lietuvą mes suprantame, kiek daug jos nepamatysime.
Bet kaip dažnai ji atsikartoja – panašiomis upėmis, tais pačiais gyvenimais.
Šioje vietoje jūs matote, kaip Barupės upė įteka į Nevėžį.
O štai čia – Kėdainių rajono Labūnavos kaimo medicinos punktas.
Jame dirba 33-ejų Vaiva Gudauskienė, slaugytoja.
Per dieną pas Vaivą apsilanko 5–7 žmonės. Šiandien atėjo dar du.

Vaivos tėvas Kęstutis, buvęs Kėdainių Povilo Lukšio 5-osios šaulių kuopos vadas, dukrą į Šaulių sąjungą nuvedė dvylikos. Dar po šešerių metų ji nuėjo į savanorius – rimtai svarstė apie kariūnės kelią, bet tuo pat metu susidomėjo medicina. Vėlgi, ne be tėvo pagalbos. Priežastį dar išgirsime, o tėvą pamatysime.

Slaugą baigusi Panevėžio kolegijoje, Vaiva įsidarbino gimtųjų Kėdainių ligoninėje. Dirbo psichikos sveikatos, vėliau reanimacijos skyriuje, o pastarąjį pusmetį nuo 8 iki 12 valandos ima kraują, leidžia vaistus, matuoja kraujospūdį Pelėdnagių ambulatorijos Labūnavos medicinos punkte. Taigi, jei susirgus ar profilaktiškai reikia pas šeimos gydytoją – už septynių kilometrų į Pelėdnagius, jei kasdienės medicininės procedūros – už kelių žingsnių pas Vaivą.

 

Beje, šis nedidelis medicinos punktas Labūnavoje atidarytas prieš trejus metus. Vietiniai prisimena pirmąjį punktą, veikusį nuo 1956-ųjų – tuomet čia dirbo ir stomatologas, o tuometės „daktarytės Aldonos“ kasdienybę Vaiva išvydo nuotraukose. Žinoma, jas parodys ir jums. Senojo medicinos punkto pastatas po Nepriklausomybės buvo parduotas, o naujasis įsikūrė šalia Labūnavos pagrindinės mokyklos.

Šią mokyklą lanko Vaivos dukra Lėja. Tiesa, šiandien septynmetė ne mokykloje, o namuose. Vėjaraupiai. Vaiva po darbo trumpam nuvažiuos namo – į gretimus Pašilius. Vėliau darkart sugrįš į Labūnavą, nes darželyje – antroji jos dukra, beveik dvejų Liepa. Vaiva vaikus augina viena. Ir mes sutarėme, kad tai bus vienintelis sakinys, kurį apie tai parašysime.   

Dešinėje – pirmoji Labūnavos „daktarytė“ felčerė Aldona.
Vaiva prisimena, kaip susidomėjo medicina.
Žinoma, tikimės medicinos punkte sulaukti bent vieno paciento.
Todėl bent vieno tikrai sulauksime. Bet kol kas ne apie tai.
Ponia Ramunė, atėjusi susileisti vaistų, filmuotis nenorėjo.
Vaiva ją išlydėjo, o Labūnavos moksleiviai tuo metu bėgo krosą.
Vidurdienį slaugytoja susitvarkė darbo vietą. Iki rytojaus.
Žinoma, šiuos kadrus padarėme ne važiuodami, o vėliau.
Kol kas dar esame Vaivos automobilyje. Pakeliui namo.
Iš XIX a. Labūnavos dvaro liko tik bokštas. Užtat koks.
Ponas Kęstutis, viena akimi prižiūrintis anūkę, kita – pavėsinę.
Vaivos namai.
Vaivos tėvas.
Ponas Kęstutis su anūke Lėja prieš šešerius metus.
Ir dabar, būsimoje pavėsinėje.
Lėja žino, kad netrukus mama važiuos pas Liepą.
„Turiu žiūrėti į priekį“, – sako Vaiva, kalbėdama ne tik apie vairavimą.
O vaikai vis dar pietauja.
Su Liepa ant rankų – darželio auklėtoja ponia Rita.
O tada Vaiva ir Liepa nusišypsos, Irmantas padarys jų nuotrauką.
O po to jos sugrįš namo ir šis pasakojimas pasibaigs. Iki kito.
Projektą iš dalies
finansuoja

Apie projektą „100 Lietuvų“

Lietuva yra viena, tačiau skirtinga: auganti ir klestinti, nesikeičianti ir kintanti, apleista ir tuštėjanti. Lietuva yra ir didžiausi miestai, ir atokiausi vienkiemiai. Ir visiems žinomi miesteliai, ir mažai kam girdėti kaimai. Lietuva yra ten, kur esame bent vienas iš mūsų.

„100 Lietuvų“ – tai mūsų valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtas projektas, skatinantis atrasti ir pažinti visokią Lietuvą – jos savitumą ir kasdienybę. „100 Lietuvų“ – tai neįprasti maršrutai, nekasdieniai vaizdai, maži, bet dideli žmonės.

Po Lietuvos miestelius, kaimus ir vienkiemius keliauja kūrybingasis 15min fotografas Irmantas Gelūnas ir tekstų autorius Mindaugas Nastaravičius – žurnalistas, poetas, dramaturgas, 2015 metų Kultūros ministerijos Jaunojo menininko premijos laureatas.

Nelaukdamas 2018 metų Vasario 16-osios, naujienų portalas 15min kviečia į smagią, keistą ir asmenišką kelionę po Lietuvą. Aplenkiant pilis ir kitus turizmo simbolius. Neieškant gintaro. Nejodinėjant ant žemaitukų. Neragaujant cepelinų.

P. S. O jūs žinote, kad Rubežiaus kaime, Trakų rajone, yra toks medis, kurio viršūnėje kabo varpas? Tai va.

Pastebėjote klaidą ar netikslumą? Palikite atsiliepimą.
Siūlykite savo Lietuvą