„Matai?“ – šypsodamasis klausia Irmantas. Matau, sakau. Abu stovime ir žiūrime. Jis – į voverės snukutį, aš – į bažnyčią.
Jei ir jūs nepamatėte iš pirmo žvilgsnio, pamatykite iš antro. Taip, ten, dešinėje pusėje, kyšo iš už medžio.
„Matai?“ – vėl šypsodamasis klausia Irmantas. O aš ir vėl atsakau, kad matau.
Džiugu, kad šįkart abu matome tą patį. Todėl stovime ir šypsomės. Gal ne taip plačiai kaip ji, bet vis tiek.
Ši skelbimų lenta stovi Kavarske, Anykščių rajone. Mieste ant Šventosios kranto. Mieste, į kurį nusprendėme atvažiuoti dėl dviejų priežasčių – stebuklingo šaltinio ir stebuklingų koldūnų. Kad stebuklingas yra šaltinis, liudija gausybė legendų. Kad stebuklingi koldūnai – Andrius Užkalnis.
Maža to, Kavarske nuo 1936-ųjų stovi aukščiausias Lietuvoje – beveik 21 metro – gelžbetoninis kryžius, o nuo 2002-ųjų – viena moderniausių Baltijos šalyse mažųjų hidroelektrinių. Taip sakė Kavarsko seniūnas Algirdas Gansiniauskas. Mes juo patikėjome.
Kaip ir jo žmona, koldūnų išgarsintos kavinės „Šaltinis“ direktore ir virtuvės šeimininke ponia Genute, kuri labai nenorėjo filmuotis, nes „mums nebereikia reklamos“, tačiau ją įkalbėjome, pasitelkdami neatremiamą argumentą – „kuo greičiau pakalbėsite, tuo greičiau mes išeisime“.
Beje, šįkart „100 Lietuvų“ pasakojime – kaip niekad ilgi vaizdo siužetai. Nepatingėkite jų pasižiūrėti iki galo. Tai nereiškia, kad epizodų pabaigose nutinka kažkas unikalaus. Tiesiog – žiūrėdami į bažnyčią, visada galite pamatyti ir snukutį. O ką jau kalbėti apie tai, jei žiūrėsite į koldūną.
Jei atvirai, tokią nuotrauką padarėme norėdami uždengti dešinėje parduotuvės vitrinoje esančią alkoholio reklamą. Irmantas džiaugėsi, kad išėjo „truputį menas“.
Posakis „kaip pirštu į akį“ Kavarske labiau žinomas „kaip pirštu į koldūną“.
1992-aisiais atidaryta kavinė „Šaltinis“ – šalia Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios, esančios Šaltinio gatvėje, šalia Šv. Jono Krikštytojo šaltinio.
Išeidama pro duris, ši moteris paklausė, kada ir kur galės pamatyti savo nuotrauką. Štai dabar, štai čia. Atsiprašome, mes nepaklausėme jūsų vardo, nes labai skubėjome.
Skubėjome pas barmenę Audrą, niekur neskubančią, nes kavinėje – vos keturi stalai.
Čia nėra langų. Išties, kam jie reikalingi? Juk žmonės sugeba įeiti ir pro duris.
Kaip atskirti rankomis pagamintus koldūnus? Nerasite dviejų vienodų.
Porcijoje – apie 30 koldūnų. Gal tiksliau būtų sakyti „koldūniukų“, bet, sutikite, skambėtų kvailokai. Visai kitaip nei „snukutis“. Koldūnų kaina – 2,90 euro. Niežti pirštai parašyti „pigiau už kalafiorą“, bet susilaikysiu.
Seniūnas užsisakė koldūnų su spirgais. Irmantas – su spirgais, grietine ir žalumynais. Aš, Mindaugas, – tik su grietine. Klausimas: ką galima spręsti apie žmogų iš to, su kuo jis valgo koldūnus? Turbūt viską.
Kad nesakytumėte, jog reklamuojame tik koldūnus.
O štai dabar – jau tikra reklaminė pauzė. Pasigarsinkite kolonėles.
Dabar mes nusileisime prie aukščiausio Lietuvoje gelžbetoninio kryžiaus.
Važiuojant pro Kavarską, šio kryžiaus neįmanoma nepamatyti.
Neįmanoma nepamatyti ir skrendant.
Kaip ir neįmanoma nepasinaudoti galimybe pabūti taip aukštai.
O dabar ir jūs, ir mes jau esame virš Kavarsko hidroelektrinės užtvankos.
Deja, šuneli, bet koldūnai buvo skanūs.
O dabar – klausimas: kuri upė, tekanti vien tik Lietuvoje, yra ilgiausia?
Atsakymų laukiame „100 Lietuvų“ paskyroje „Facebooke“. Pirmųjų trijų teisingai atsakiusiųjų laukia štai toks prizas – galėsite įvardinti Lietuvos kaimą ar miestelį, kuriame vertėtų apsilankyti, ir mes tai padarysime, neraukydami, taip sakant, snukučių. Iki.
finansuoja
Apie projektą „100 Lietuvų“
Lietuva yra viena, tačiau skirtinga: auganti ir klestinti, nesikeičianti ir kintanti, apleista ir tuštėjanti. Lietuva yra ir didžiausi miestai, ir atokiausi vienkiemiai. Ir visiems žinomi miesteliai, ir mažai kam girdėti kaimai. Lietuva yra ten, kur esame bent vienas iš mūsų.
„100 Lietuvų“ – tai mūsų valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtas projektas, skatinantis atrasti ir pažinti visokią Lietuvą – jos savitumą ir kasdienybę. „100 Lietuvų“ – tai neįprasti maršrutai, nekasdieniai vaizdai, maži, bet dideli žmonės.
Po Lietuvos miestelius, kaimus ir vienkiemius keliauja kūrybingasis 15min fotografas Irmantas Gelūnas ir tekstų autorius Mindaugas Nastaravičius – žurnalistas, poetas, dramaturgas, 2015 metų Kultūros ministerijos Jaunojo menininko premijos laureatas.
Nelaukdamas 2018 metų Vasario 16-osios, naujienų portalas 15min kviečia į smagią, keistą ir asmenišką kelionę po Lietuvą. Aplenkiant pilis ir kitus turizmo simbolius. Neieškant gintaro. Nejodinėjant ant žemaitukų. Neragaujant cepelinų.
P. S. O jūs žinote, kad Rubežiaus kaime, Trakų rajone, yra toks medis, kurio viršūnėje kabo varpas? Tai va.
